- Giedrius Gaidamavičius (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neatmeta, kad gali būti keičiamos antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje projekto, kurio aukcionas buvo paskelbtas pernai lapkritį, sąlygos.
„Ieškome sprendimų, kurie galėtų užtikrinti šio projekto tęstinumą, bet galbūt su tam tikromis pakoreguotomis projekto sąlygomis“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.
„Dėl esamo aukciono, tiek, kiek įmanoma koreguoti sąlygas, be abejo, mes tai įvertinsime“, – kalbėjo ministras.
Ž. Vaičiūnas pakartojo, kad tokie projektai negali būti įgyvendinami „kaina, kuri būtų našta vartotojams“.
Anot ministro, šiuo metu vykstančio aukciono sąlygos, kurias rengė praėjusios kadencijos Vyriausybė, atrodo „švelniai tariant, keistokai“.
„Kai mes turime galimybę vienam potencialiam investuotojui dalyvauti ir laimėti konkursą. Antra, turime labai aiškiai užbrėžtas kainos grindis ir lubas. (...) Bet šiek tiek stebina tokios sąlygos, kaip minimali kaina su vieno tiekėjo dalyvavimo sąlyga“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
BNS primena, kad pernai lapkričio 18-ąją 3,13 mlrd. eurų preliminarios vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas.
Aukcionas galės įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį bus galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.
Naujo konkurso dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą. Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį, kuris turi būti bent 5 mln. eurų, pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.
Ž. Vaičiūnas anksčiau teigė, kad būsimam antrojo parko plėtotojui pagal skatinimo schemą valstybė kasmet turėtų sumokėti apie 200 mln. eurų, jei 2030-aisiais pradėjus gaminti elektrą Baltijos jūroje jos rinkos kaina siektų 50 eurų už megavatvalandę (MWh), o su vystytoju būtų sutarta maksimali 125 eurų už MWh pardavimo kaina.
Apie dalyvavimą aukcione jau paskelbė valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“, tai svarsto ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Dalis Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narių siūlo prašyti Energetikos ministerijos apskritai sustabdyti aukcioną, kol bus atlikta kaštų ir naudos analizė, įvertintas 15 metų numatytas valstybės skatinimas, taip pat pašalinti nuostatas dėl perteklinių valstybės įsipareigojimų konkurso laimėtojui. Šį klausimą komisija ketina svarstyti sausio 14 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vis sunkiau renkama parama Ukrainai
Lietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys. ...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai10
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti16
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai12
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų12
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį12
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...