- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atliekų deginimas ir jų deponavimas sąvartynuose jau yra atgyvena, Eltai sakė parlamentarė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Virginija Vingrienė. Pasak jos, Lietuva jau yra pasiruošusi eiti žiedinės ekonomikos keliu.
Pastaroji, kaip teigia mokslininkai, siekia sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, yra paremta pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu ir pan.
Apie alternatyvų atliekų panaudojimą pirmadienį bus kalbama parlamentarės organizuojamoje diskusijoje.
„Mes norėsime parodyti (...), kad dabar jau yra galimybių pagaminti, perdirbti iš atliekų ir kad žaliavos poreikis tų gaminių gamybai jau šiandien yra. Tai yra toks ėjimas žiedinės ekonomikos keliu, jam esame pasiruošę. Yra idėjų ir verslo subjektų, kurie norėtų investuoti, perdirbti, gaminti biokurą iš komunalinių atliekų ir šaligatvių trinkeles galbūt iš degintinų atliekų“, – Eltai kalbėjo V. Vingrienė.
Jos manymu, gali būti, kad galimybės deginti atliekas ateityje apskritai nebeliks.
„Kaip tik Europos Parlamentas (EP) pritarė plastiko direktyvai – maišeliai turės būti apmokestinti, ausų krapštukams, balionų laikikliams nebus galima naudoti plastiko, o tai yra pagrindinė labiausiai kaloringa atlieka deginimui“, – akcentavo Seimo narė.
Yra idėjų ir verslo subjektų, kurie norėtų investuoti, perdirbti, gaminti biokurą iš komunalinių atliekų ir šaligatvių trinkeles galbūt iš degintinų atliekų.
Pasak jos, į diskusiją kviečiami ir mokslininkai, kurie kalbės ne tik apie tai, kaip panaudoti atliekas, bet kaip apskritai jų vengti – pradedant nuo ekologinio dizaino, koncentruojantis į produkto ilgaamžiškumą, atnaujinimą, kokybės pagerinimą ir galiausiai – antrinį panaudojimą. Parlamentarės teigimu, tai – pagrindinės žiedinės ekonomikos kryptys, kuriomis turėtume eiti.
Tuo tarpu atliekų deponavimas sąvartynuose ir deginimas turėtų būti mažinamas dar ambicingiau, nei yra nustatyta dabar, sako V. Vingrienė.
„Mes ir dabar kalbame, kad sąvartynuose tikrai minimaliai turėtų būti šalinama, galbūt einama 0 proc. link, nors yra 10 proc. riba nustatyta po 2030 metų, bet išsikelkime sau kaip galima aukštesnius tikslus. (Atliekų. – ELTA) deginimas – ne daugiau kaip 20 proc., bet gal mes išsikelkime sau tikslus iki 2030 metų apskritai neturėti ką deginti, nes viskas bus panaudota, perdirbta ir viskas įsijungs į tą uždarą žiedinį ciklą“, – pažymėjo parlamentarė.
Jos teigimu, gali paaiškėti, kad atliekų perdirbimas yra naudingesnis ir užtikrintų didesnes pajamas bei verslų kūrimąsi geriau nei ėjimas „lengviausiu keliu, t. y. neinvestuojant į pirminį rūšiavimą ir gyventojų ekologinio sąmoningumo ugdymą“.
Diskusijoje Seime dalyvaus Aplinkos ministerijos atstovai, Savivaldybių asociacijos nariai, regioninių atliekų tvarkymo centrai, atliekų perdirbimo įmonių atstovai ir pan.
ELTA primena, kad Seimas praėjusį ketvirtadienį, atmesdamas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad deginimo įrenginiai, kuriuose kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, negali stovėti arčiau nei per 20 kilometrų nuo gyvenamųjų namų.
Už tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys. Prieš - už tai, kad reikėtų palaikyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, – balsavo 36 parlamentarai. Susilaikė 6 Seimo nariai.
Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė anksčiau Seimo posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti įstatymo pataisos dėl atliekų deginimo įrenginių statybų ribojimo.
Pasak šalies vadovės patarėjos, Seimo priimtomis pataisomis be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės mūsų šalyje statyti naujus atliekų deginimo objektus ir pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.
Prezidentė siūlė naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.
Tuo metu EP praėjusią savaitę pritarė siūlymui, kad vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, turėtų būti uždrausti ES nuo 2021-ųjų.
EP pritarė tam, kad į Europos Komisijos pasiūlytą vienuolikos draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą būtų papildomai įtraukti okso-degraduojančių plastikų gaminiai, taip pat greito maisto pakuotės iš polistireninio putplasčio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...