- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad COVID-19 pandemijos sukelta krizė pasaulyje gali tapti istoriniu šansu Lietuvai transformuoti savo ekonomiką. Jis taip pat priduria, kad, nors Lietuvos verslo aplinka pasaulio reitinguose vertinama gerai, vienas iš pagrindinių iššūkių konkuruojant su kitomis valstybėmis išlieka žemas darbo našumas.
„Krizė yra galimybė ir galbūt istorinis šansas transformuoti Lietuvos ekonomiką. Pandemija, jei veiksime kryptingai, gali būti reikšmingų pokyčių katalizatorius investicijų ir inovacijų srityje“, – Lietuvos banko organizuotoje ekonomikos konferencijoje „Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“ sakė jis.
V. Vasiliauskas pažymėjo, kad, nors verslo aplinka vertinama gerai, didžiausiu iššūkiu išlieka žemas darbo našumas šalyje.
Pandemija, jei veiksime kryptingai, gali būti reikšmingų pokyčių katalizatorius investicijų ir inovacijų srityje
„Lietuvos verslo aplinka pasaulio reitinguose vertinama gerai. Užimame maždaug 11 vietą Pasaulio banko (PB) „Doing business“ reitinge ir pirmaujame tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. Tačiau to neužtenka.
Vienas iš esminių iššūkių konkuruojant dėl investicijų – palyginti žemas darbo našumas, augantis, deja, dvigubai lėčiau nei atlyginimai. Per pastarąjį dešimtmetį realus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 54 proc., našumo augimas tesiekė 25 proc.“, – teigė jis.
Nors spartų Lietuvos ekonominės konvergencijos tempą iki pandemijos lėmė žemesnės pridėtinės vertės veiklos, siekiant tvaraus ekonominio augimo, būtina atsigręžti ir į kitas alternatyvas, teigė V. Vasiliauskas.
„Iki pandemijos Lietuvos ekonominės konvergencijos tempas buvo vienas sparčiausių ES. Gana sparčią ūkio plėtrą pasiekėme remdamiesi žemesnės pridėtinės vertės veiklomis. Kurį laiką toks augimas yra dėsningas reiškinys (...), tačiau tvari, ilgalaikė konvergencija nėra duotybė. Anksčiau ar vėliau visi turimi resursai išnaudojami, o ekonomikos plėtra reikšmingai sulėtėja“, – konferencijoje sakė jis.
Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, Lietuvai būtina investuoti siekiant pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų gamybos.
„Be investicijų nebus ir inovacijų, o be inovacijų neįmanoma technologinė pažanga, kuri yra nenutrūkstamo našumo augimo šaltinis. Iš to šaltinio pasisemti būtina, jei norime pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų gamybos. Toks perėjimas atvertų spartesnio, ilgalaikio tvaraus augimo perspektyvas“, – sakė jis.
V. Vasiliauskas tikino, kad būtent dabar yra geras metas pasitelkti viešąsias investicijas pokyčiams Lietuvos ekonomikoje įgyvendinti.
„Būtent dabar yra labai geras metas pasitelkti viešąsias investicijas realių pokyčių įgyvendinimui. Visų pirma, todėl, kad pandemijos šokas pasaulio ekonomikoje struktūrinis, todėl tikrai tikėtina, kad jis palūkanų normas kuriam laikui įtvirtins dabartinėse žemumose. Ekonomikos logika sako, kad pigiais pinigais reikia sumaniai pasinaudoti.
Antra – išaugo viešųjų investicijų reikšmė, nes gyvename nežinioje. Pandemija verčia verslą atidėti investicinius sprendimus. Lietuvos bankas prognozuoja, kad privataus verslo investicijos šiemet sumažės maždaug apie 13 proc. (...). Vangiai investuojantis verslas slopina skatinamųjų pinigų politikos priemonių efektyvumą, o į tai šiandien orientuota visa centrinė bankininkystė, taip pat ir Europos centrinis bankas. (...) todėl reikėtų kur kas aktyvesnių viešojo sektoriaus veiksmų“, – pažymėjo jis.
V. Vasiliauskas taip pat pridūrė, kad neapibrėžtumo periodais viešosios investicijos yra daug efektyvesnės nei įprastai.
„Naujausi tarptautinio valiutos fondo tyrimai rodo, kad neapibrėžtumo periodais viešosios investicijos yra daug efektyvesnės nei įprastais, ramiais laikotarpiais. Tiek didinant bendrąjį vidaus produktą (BVP), tiek skatinant privačias investicijas“, – teigė V. Vasiliauskas.
V. Vasiliauskas taip pat pabrėžė, kad būtina susirūpinti ir darbo jėgos kvalifikacija Lietuvoje, kadangi efektyvus investavimas į modernią infrastruktūrą galimas tik turint aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
„Turime rimčiau susirūpinti darbo jėgos kvalifikacija, nes daugiau nei trečdalio darbuotojų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Tai, sakyčiau, yra siauras butelio kaklelis, stabdantis investicijų srautą (...).
Technologinė pažanga reikalauja investicijų į darbuotojų įgūdžius, švietimą, mokymosi visą gyvenimą programas. Ir ne tik tam, kad darbuotojai neprarastų darbo vietų. Tik turint aukštos kvalifikacijos darbuotojus investicijos į modernią infrastruktūrą būtų iš tiesų prasmingos ir leistų nuimti visą skaitmenizacijos derlių“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...