V. Sinkevičius: Lietuva daugiausia namų darbų yra atlikusi energetikoje

„Manau, kad čia (vystant atsinaujinančią energetiką – BNS) Lietuva turbūt daugiausia yra padariusi namų darbų ir progreso, ir net neabejoju, kad neturėtų sustoti, nes energetinė nepriklausomybė visuomet buvo valstybės prioritetas“, – BNS sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

„Sakyčiau, kad Lietuvai reikėtų nesustoti, ir aš noriu tikėti, kad politinė suirutė nesustabdys reikalingų darbų, kuriuos reikia atlikti, kurie yra apsibrėžti atlikti. Energetikoje reikia nesustoti, švietime reikia nesustoti, matome, kad labai daug darbo reikia padaryti sveikatos apsaugos ir socialinėje sistemoje“, – teigė eurokomisaras.

V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuva pasižymi prastais sveikatos, psichologinės sveikatos, vidutinės gyvenimo trukmės rodikliais, o sveikatos apsaugos finansavimas, pasak, jo yra vienas mažiausių Bendrijoje.

Sveikatos apsauga tikrai yra didžiulis iššūkis. Šiuo atveju pirmiausia tai sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje.

„Sveikatos apsauga tikrai yra didžiulis iššūkis. Šiuo atveju pirmiausia tai sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. 2020 metais žmonės (...) beveik 30 procentų patirtų kaštų turėjo dengti iš savo kišenės, kas yra dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis“, – teigė V. Sinkevičius.

Anot eurokomisaro, Lietuva taip pat turėtų ieškoti priemonių, kaip mažinti socialinę nelygybę ir skurdą.

„Komisijos rekomendacijose yra nurodyta, kad socialinės priemonės 2015–2019 metais buvo padėjusios sumažinti nelygybę ir skurdą, bet dabar jos jau nebepasiekia tų tikslų. Reiškia, reikia galvoti apie efektyvesnes priemones, nes nelygybė šalyje tikrai yra didelė“, – sakė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, Lietuvoje skirtumas tarp 20 proc. daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių gyventojų yra didesnis nei 6 kartus: „Tai yra labai ryškus skirtumas lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis“.

Eurokomisaras sako, kad Komisija palankiai vertina Lietuvoje pradėtą švietimo reformą, tačiau jis pažymėjo, jog vertinime nėra atspindėtas balandžio pabaigos Konstitucinio Teismo paskelbimas dėl mokyklų tinklo pertvarkos.

„Rekomendacijos yra pakankamai aiškios ir detalios. Svarbiausia yra atkreipti dėmesį į tai, kad rizikos ateičiai išties yra didelės ir mūsų laimėjimai kol kas tik suplanuoti į priekį remiantis tiek Vyriausybės programa, tiek RRF planu. O problemos egzistuoja jau šiandien ir žmonės su jomis susiduria šiandien“, – teigė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, į akis krinta tai, jog Lietuva paskutines pozicijas Bendrijoje užima energetinio skurdo ar mokesčių surinkimo srityse.

Trečiadienį paskelbtose rekomendacijose EK Lietuvai rekomenduoja atsisakyti kompensacijų už dujas ir elektrą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei energijos importo, taip pat stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, gerinti socialines paslaugas.

Pasak Komisijos atstovybės Vilniuje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai taip pat rekomenduojama papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą energetinės nepriklausomybės priemonėmis, spartinti energetinių išteklių plėtrą, žaliąją pramonės transformaciją, pastatų renovaciją, gerinti viešojo ir tvaraus transporto prieinamumą, užtikrinti tolimesnę elektros jungčių plėtrą ir sinchronizaciją su Vakarų Europa.

Išlaikant patikimą finansų sistemą Komisija, be kita ko, rekomenduoja užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) dotacijų ir kitų ES lėšų įsisavinimą, laikytis numatytų valstybės investicijų plano.