- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Miestų merams reiškiant nepasitenkinimą savivaldybių finansavimu, finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad miestai ir rajonai 2019 metais nepajus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažėjimo.
„Girdime savivaldybes ir ieškome sprendimų. Tie poreikiai yra tikrai dideli (...) ir tikrai turime matyti bendrą vaizdą ir tuos sprendimus subalansuoti. Mano pažadas yra, kad nė viena savivaldybė nepajus to sumažėjimo (GPM – BNS), savo žodžių neatsiimu“, – žurnalistams sakė V. Šapoka, ketvirtadienį kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu susitikęs su savivaldybių merais ir Savivaldybių asociacijos atstovais(LSA).
Merai pasiūlė keisti Metodikos įstatymą ir numatyti, kad 80 proc. GPM netekčių naštos tektų valstybės biudžetui, o 20 proc. - savivaldybėms. Iki šių metų buvo kompensuojama 100 proc. savivaldybių biudžetams dėl centrinės valdžios sprendimų įtakos prognozuojamų GPM įplaukų mažėjimo.
„Savarankiškų savivaldybės funkcijų negalima finansuoti iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų, kurios skirtos valstybės deleguotoms funkcijoms. Taigi, lėšų sumažėjimas reikštų, kad nuo to nukentės savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų kokybė, o drauge ir savivaldos gyventojų gerovė“, - pranešime teigė LSA prezidentas Ričardas Malinauskas.
Susitikime dalyvavęs Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas tokį paskirstymą pavadino kompromisiniu.
„Mes pageidaujame 100 proc. kompensacijos (...) bet manau, kad pasiūlėme pakankamai kompromisinį variantą, pagal kurį būtų kompensuojama 80 proc. prarasto GPM“, – teigė V. Mitrofanovas.
Tiek jis, tiek finansų ministras teigė, kad savivaldybių finansavimo klausimas išlieka atviras.
„Dėl metodikos pakeitimo kompleksiškai vertiname visus faktorius (...) tam, kad būtų numatomi pakankami finansai, būtų peržiūrėtos savarankiškos ir nesavarankiškos funkcijos, kad būtų sukurtos paskatos efektyviausiai veikiančioms savivaldybėms. Sutarta, kad ieškosime bendro sutarimo. Sieksime, kad susitarimas visų pirma būtų tarp savivaldybių“, – teigė V. Šapoka.
Anot jo, savivaldybių atstovams buvo pažadėta, jog funkcijų vykdymui skiriamos lėšos artimiausiu metu nesumažės.
„Manome, kad su šiuo klausimu tikrai nepaskubėsime. Artimiausiems trims metams yra numatoma užtikrinti, kad lėšos savarankiškų savivaldybių funkcijų vykdymui nesumažėtų, kad ir kaip besikeistų ekonomikos raida“, – sakė V. Šapoka.
Valdžios atstovai merams pasiūlė sukurti darbo grupę, kurią sudarytų įvairių savivaldybių, Seimo, Finansų ministerijos bei Valstybės kontrolės atstovai. Ji priimtų bendrus, visoms pusėms priimtinus sprendimus.
GPM – pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, todėl net 48 savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sumažėtų, teigia asociacija.
Anot jos, prognozuojamos savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti siekia 1,69 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. viso valstybės ir savivaldybių biudžeto. Šiemet ši dalis buvo 15,2 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...