- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš balsavimą dėl kitų metų biudžeto tvirtina, kad projektas yra tinkamai parengtas, ir viliasi, jog jam bus pritarta. Politikė sako suprantanti, kad visuomet parlamentarai turi idėjų, kam dar reikėtų skirti papildomų lėšų, tačiau, jos nuomone, 2022 metų projektą ir taip galima laikyti gana dosniu.
„Nelabai įsivaizduoju racionalių argumentų prieš šį biudžetą, kai iš tikrųjų mokytojams, medikams, socialiai jautrioms sritims algos didėja. Visada galima sugalvoti ir dar dosnesnių pasiūlymų, bet šis biudžetas tikrai kokybiškai parengtas ir viliuosi, kad jam bus didelis palaikymas“, – ketvirtadienį prieš Seimo posėdį atsakydama į žurnalistų klausimus teigė V. Čmilytė-Nielsen.
G. Skaistė: prioritetas skiriamas tam, kad augtų mažiausiai uždirbančiųjų pajamos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš balsavimą Seime akcentavo, kad šiame biudžete atsižvelgta ir į tarptautinių institucijų pastabas bei skiriamas dėmesys nelygybės mažinimui. Ministrė pažymėjo, kad nemažai dėmesio skiriama tokioms priemonėms, kaip neapmokestinamojo pajamų dydžio, minimalios mėnesinės algos didinimui.
„Tai tikrai yra galimybių biudžetas. Didelės lėšos nukreipiamos struktūrinėms problemoms spręsti, kurias jau daugelį metų įvardindavo ir Europos Komisija, t.y. skurdo ir nelygybės mažinimas, ir taip siekiant užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas yra tikrai didelis dėmesys skiriamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui. Taip pat apskritai visoje darbo rinkoje prioritetas yra skiriamas tam, kad atlyginimai augtų ypač tiems, kurie uždirba mažesnes pajamas“, – teigė G. Skaistė.
Tai tikrai yra galimybių biudžetas.
S. Skvernelis pasigenda pajamų pagrindimo: ištverkime iki 2023 metų, o po to – kaip Dievas duos
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sutinka, kad kitų metų biudžete yra skiriama daug dėmesio jautriausių sričių finansavimui, tačiau patį biudžetą jis vadina „optimistišku“ ir sako pasigendąs tvarumo biudžetą pagrindžiant pajamomis.
„Mes nematome sisteminio požiūrio, sisteminių finansavimo šaltinių kalbant apie pajamas. Išlaidų yra pakankamai daug, jos susideda iš dviejų dalių: skolintos lėšos, kurios atsilieps ypač tada, kai bus grįžtama prie fiskalinės drausmės. Antra, nepagrįsta pajamomis. Yra du šaltiniai, iš ekonomikos augimo ir geresnio mokesčių administravimo. Tikimasi, kad ekonomika sparčiai augs ir per tą augimą bus galima apie 1,5 mlrd. surinkti ir finansuoti tas išlaidas, kurios yra investuojamos“, – aiškino S. Skvernelis.
„Toks jausmas, kad dabar kaip nors ištverkime iki 2023 metų, o po to – kaip Dievas duos“, – pridūrė jis.
Taip pat ekspremjeras stebėjosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas visus pavienių parlamentarų teiktus siūlymus apsisprendė atmesti vienu balsavimu.
„Turbūt tokios praktikos ir nebuvo, kad Biudžeto komitetas taip paėmė visus siūlymus, kurie buvo teikiami Seimo narių, ir atmetė vienu mostu. Anksčiau bent duodavo Vyriausybei panagrinėti“, – sako S. Skvernelis.
G. Paluckas: eilinį kartą deficitas dengiamas skolintomis lėšomis
Opozicinės Socialdemokratų frakcijos atstovas Gintautas Paluckas taip pat nevengė kritikos šiam biudžetui ir žada apskritai balsuoti prieš parengtą projektą. Pasak jo, nors išlaidos didinamos ganėtinai smarkiai, esminių problemų sprendimų bent vienoje konkrečioje srityje šis projektas, socialdemokrato nuomone, nepasiūlo.
„Biudžeto išlaidos didėja 11 proc., bet jos yra pabarstytos visos sritims, nesprendžiant nė vienos viešosios politikos problemos ar iššūkio pilna apimtimi. Arba bent tiek, kad galėtume tai vadinti rimtu pokyčiu. Be to, mes neturime jokių gairių dėl mokesčių sistemos pertvarkos ir negalime net nuspėti, kiek tas finansinis tvarumas bus dabar ir ateityje. Tai tiesiog, eilinį kartą deficitą mes dengiame skolintomis lėšomis. Kol pinigai pigūs, yra smagu, bet ateityje paskolos ir pinigai gali brangti“, – sakė G. Paluckas.
Seime – pirmasis 2022 metų biudžeto projekto priėmimas
Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje pirmajame priėmime bus sprendžiama dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto. Parlamentarams pritarus, projektas būtų grąžinamas tobulinti Vyriausybei, kuri vertintų ir parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas.
Kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomas biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. nuo šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas) , o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.
Daugiausiai – 4,9 mlrd. eurų – planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Dar 2,34 mlrd. – iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Iš akcizų tikimasi surinkti 1,69 mlrd. eurų, o iš pelno mokesčio – 1,25 mlrd. Dar 2,76 mlrd. eurų lėšų numatoma iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos šaltinių.
Išlaidų kitų metų biudžete numatoma 133,8 mln. eurų mažiau negu šiemet, kadangi mažėja COVID-19 padariniams šalinti skirtų lėšų suma. Didžiausia 4,58 mlrd. eurų suma numatoma socialinei apsaugai. Ekonomikai planuojama skirti 3,34 mlrd., o švietimui – 2,1 mlrd. eurų. Bendrosioms valstybės paslaugoms numatoma 1,79 mlrd., o sveikatos apsaugai – 1,56 mlrd. eurų išlaidų. Krašto apsaugai numatyta 1,3 mlrd. eurų.
Galutinis balsavimas dėl biudžeto priėmimo turėtų vykti gruodžio 9 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas dar be pinigų motyvuoja darbuotojus?3
Ne pinigai, o galimybė įgyvendinti savo sumanymus – štai kas renkantis darbo vietą motyvuoja labai gerus specialistus. Tendenciją, kad geras atlyginimas vis dažniau yra ne pats svarbiausias kriterijus, pastebi ir įsidarbinimo specialist...
-
Konkurencijos taryba: išimtys dėl savivaldybių NT valdymo gali prieštarauti Konstitucijai2
Seime svarstomos pataisos, kurios tam tikrais atvejais leistų savivaldybėms neskelbti privačių operatorių atrankos jose esantiems nekilnojamojo turto objektams, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Konkurencijos taryba. ...
-
VERT vadovas: tikėtina, kad vandens tiekimas vėl brangs6
Visos šalies vandens tiekimo įmonės 2022-aisiais patyrė 32,1 mln. eurų nuostolių, todėl norėdamos juos padengti šiemet dar kartą didins paslaugų kainas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas. ...
-
Viceministras: pataisos dėl spartesnio sinchronizavimo būtų ženklas Latvijai ir Estijai1
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, kad Seimo pritarimas įstatymo pataisos, numatančios spartesnį Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai. ...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui plėsti socialinių paslaugų prieinamumą
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymo projektams, kuriais siekiama plėsti socialinių paslaugų prieinamumą. ...
-
Seimo komitetas pritarė mažiausių vaiko priežiūros išmokų didinimui
Seime skinasi kelią mažiausių vaiko priežiūros, motinystės ir tėvystės išmokų didinimas nuo 276 eurų iki 368 eurų „į rankas“. ...
-
Ministrė: svarstoma grąžinti kompensacijų ir išmokų gavėjų turto vertinimą
Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad šią tvarką būtų galima atšaukti ir turto vertinimą grąžinti....
-
M. Navickienė: šildymo ir kitų išmokų prašymų nagrinėjimas bus automatizuotas3
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijų už šildymą mokėjimo pamokos yra išmoktos „gana gerai“, todėl kitą šildymo sezoną tam bus pasiruošta geriau – procesas bus aut...
-
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų mokslo ir verslo proveržiui
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų aktyvesniam šalies mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose, jų žinomumo didinimui. ...
-
Ekonomistai: ūkio nuosmukis – galimybė pasiruošti augimui, jis turėtų sustoti
Statistikams paskelbus, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmojo, o antrojo...