- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors lietuviai, apsipirkdami užsienyje, tam išleidžia daugiau pinigų nei latviai ir estai, alkoholiui išleidžiamomis sumomis jie nepirmauja. Daugiausiai pinigų alui ir kitam alkoholiui sakosi išleidžią estai, o latviai ir estai tam lėšų skiria panašiai.
Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas parodė, kad 24 procentai užsienyje apsiperkančių lietuvių pirkiniams skiria nuo 100 iki 200 eurų. Tuo metu tokias sumas apsipirkti kitoje šalyje išleidžia 16 proc. apklaustų latvių ir 13 proc. estų.
Iki 500 eurų apsipirkimui skiria 13 proc. lietuvių ir po 4 proc. latvių ir estų.
Tačiau Lietuvos gyventojai kukliau išlaidauja alkoholiui, kurį įsigyja užsienyje. Alui iki 50 eurų skiria iki 93 proc. apklaustųjų, tiek pat latvių ir 74 proc. estų. Iki 100 eurų alui išleidžia 5 proc. lietuvių, 6 proc. latvių ir 19 proc. estų, o iki 200 eurų išleidžia 2 proc. lietuvių, 1 proc. latvių ir 7 proc. estų.
„Pagrindinės priežastis, kodėl Baltijos šalių gyventojai alkoholį įsigyja užsienyje, yra kainų skirtumai dėl akcizų“, - Eltai teigė „Regioplan“ tyrėjas Jerzy Straatmeijeris.
Pasak jo, nors vartotojai yra laisvi rinktis kur įsigyti prekes, apsipirkinėjimas užsienyje daro neigiamos įtakos Lietuvai.
„Mano vertinimu, dėl to prarandamos darbo vietos šalyje, valstybė praranda pajamas dėl nesurinkto PVM ir akcizų. Taigi, iš politikos priemonių perspektyvos tai gali būti vertinama kaip neigiamas dalykas. Kita vertus, vartotojai yra laisvi apsispręsti, kur pirkti prekes“, - aiškino tyrėjas.
Jis teigė, kad Baltijos šalys nėra išskirtinės.
„Prieš keletą metų atlikau Šiaurės šalių tyrimą, kur dar didesnė vartotojų dalis nei Baltijos šalyse įsigyja alų užsienyje. Ten taip pat pagrindinis tai lemiantis veiksnys buvo kainų skirtumai“, - teigė jis.
Tyrimo duomenimis, kas antras Baltijos šalių gyventojas per metus bent kartą užsienyje pirko produktų ar namų apyvokos daiktų. Labiausiai pirkimas užsienyje paplitęs tarp estų (56 proc.), kiek rečiau į aplinkines valstybes vyksta latviai ir lietuviai (atitinkamai 52 ir 49 proc.).
Tuo metu reguliarus pirkimas labiausiai paplitęs tarp lietuvių - 51 proc. apklaustųjų užsienyje prekes įsigyja reguliariai. Tarp estų tokių buvo 48 proc., tarp latvių pasitaikė rečiausiai - 44 proc.
Lietuviai pirkimui užsienyje dažniausiai rinkosi Lenkiją (71 proc.) ir Latviją (51 proc.). Latviai - Lietuvą (55 proc.) ir Estiją (40 proc.). Estai - Latviją (76 proc.) ir neapmuitinamų prekių parduotuves (24 proc.).
Pirkimo pasienyje tyrimą atliko Olandijoje įsikūręs tyrimų institutas „Regionplan Policy Research“ bei profesinių paslaugų įmonė „EY“. Tyrimo tikslas - įvertinti Baltijos šalių gyventojų pirkimo užsienyje įpročius, apimtis ir dažnumą. Tyrimas rėmėsi bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdyta reprezentatyvia apklausa trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš viso 2017 m. gruodžio mėnesį buvo apklausta 3019 vyresnių nei 18 metų respondentų - po maždaug 1000 iš kiekvienos valstybės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...