Skalūnų dujų gavyba Lietuvai svarbi, nes valstybė už importuojamas rusiškas dujas moka brangiau nei kitos Europos šalys, o baimė dėl galimo poveikio aplinkai kyla iš technologijų ir jų galimybių neišmanymo.

Taip teigia JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkai bei verslo atstovai. Pasak jų, tinkamai valdomi ir prižiūrimi procesai poveikio aplinkai neturės.

"Vokietijoje dujų poreikis yra kitoks. Jie turi anglių. Prancūzija turi atominę energetiką. Vakarų Europa skalūnus vertina kaip tai, ko būtų gerai turėti, tačiau nebūtina. Nes, pavyzdžiui, Vokietija už dujas moka maždaug 25 proc. mažiau nei Lietuva. Jungtinė Karalystė taip pat turi dujotiekį iš Norvegijos", – vakar spaudos konferencijoje Vilniuje sakė energetinio saugumo bendrovės "Goldwyn Global Strategies" prezidentas Davidas Goldwynas ir pristatė pirmadienį Vilniuje vykusios konferencijos apie skalūnų dujas rezultatus.

Pasak jo, Rytų Europos valstybėms reikia ieškoti savų išteklių.

"Žinoma, Lietuvoje yra kitoks poreikis vystyti tokių dujų savo išteklius", – teigė D.Goldwynas.

Jis tvirtino dar nesantis iki galo susipažinęs su Lietuvoje dėl skalūnų žvalgybos ir gavybos kylančiomis visuomenės baimėmis, tačiau teigė, jog svarbiausia, kad būtų užtikrinta kontrolė.

Pasak jo, didžioji investicijų dalis turi likti tose savivaldybėse, kuriose vyktų skalūnų dujų gavyba.

JAV Pensilvanijos valstijos universiteto hidrogeologas ir mokslo darbuotojas Davidas Yoxtheimeris teigė, kad jei Lietuvoje būtų išgaunamos skalūnų dujos, greičiausiai tai būtų daroma panašiai kaip Pensilvanijoje, kur 90 proc. skalūnų dujų gavyboje panaudojamo vandens yra perdirbama ir vėl panaudojama gavybos procese.

O Teksaso valstijoje perdirbama tik apie 10 proc. vandens, likęs palaidojamas gręžiniuose.

"Manau, Lietuvoje jūs neturite galimybių laidoti ir taip tvarkyti vandenį, todėl čia tinkamiausias turbūt variantas būtų perdirbti vandenį", – vakar spaudos konferencijoje sakė D.Yoxtheimeris.

JAV Kolorado aukštosios kalnakasybos mokyklos profesorius Williamas Fleckensteinas tvirtino, kad skalūnų gavybos technologijos jau išbandytos, o ilgalaikis poveikis aplinkai nežalingas.