- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kuriems parlamentarams siekiant, kad didieji prekybos tinklai žymėtų bendrovių, nenutraukiančių eksporto į Rusiją, gaminius, prekybininkai teigia nežinantys, iš kur gauti tokią informaciją.
Keturi konservatoriai kreipėsi į Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus dėl bendrovių, eksportuojančių į Rusiją, gaminių žymėjimo prekybos vietose.
Kaip BNS teigė vienas kreipimosi autorių Vilius Semeška, turėtų būti žymimos ne tik lietuviškų, bet ir užsienietiškų įmonių prekės, kurios yra ir Lietuvos, ir Rusijos parduotuvių lentynose, pavyzdžiui, „Oreo“ sausainiai, „Milky Way“ batonėliai ir kita produkcija.
Pasak jo, jeigu prekybininkai nenorės bendradarbiauti šiuo klausimu, tai daryti jie turėtų būti įpareigoti įstatymu.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad prekybininkams siūlymas teikiamas atsižvelgiant į Švedijos pavyzdį.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sako, kad tokiais kreipimaisi Seimo nariai nori, kad įmonės dirbtų jų ir valdininkų darbą: „Kas nustatys įmones, kurios eksportuoja į Rusiją? Kas tą turėtų padaryti?“
„Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Eglės Krasauskienės teigimu, įmonės užduotis yra užtikrinti, kad prekės, pasiekiančios parduotuvių lentynas ir pirkėjų krepšelius, atitiktų Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymus bei reglamentus.
„Atidžiai sekame sankcijų sąrašą ir veikiame nedelsiant. Pagal šią politiką nuo 2022 metų vasario neparduodame prekių, pagamintų įmonių, kurioms taikomos sankcijos arba jos yra pagamintos Rusijoje ir Baltarusijoje“, – teigė ji.
Atidžiai sekame sankcijų sąrašą ir veikiame nedelsiant.
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS tvirtino, kad tinklas nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios nebendradarbiauja su sankcijų sąraše esančiais asmenimis ar jų valdomomis bendrovėmis, iš parduotuvių lentynų išimtos rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekės.
„Maxima“ teisininkų komanda nuolatos peržiūri tiekėjų sąrašą ir tikrina, ar jiems netaikomos Europos Sąjungos sankcijos“, – nurodė tinklo atstovė.
„Maxima“ pranešė, kad dėl JAV įmonės „Mondelez“ papildomai kreiptasi į tiekėją, kad šis pateiktų visus duomenis apie galutinius bendrovės naudos gavėjus.
„Stebime ir pirkėjų nuotaikas, girdime jų nuomonę. Per pastarąjį mėnesį Lietuvos pirkėjų elgsenos pokyčių šios kompanijos produkcijos atžvilgiu mūsų tinkle nepastebime“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Įvairios Skandinavijos organizacijos birželio viduryje paskelbė „Mondelez“, gaminančios tokius sausainius ir šokoladą kaip „Oreo“ ir „Toblerone“, boikotą, jai nepasitraukus iš Rusijos rinkos.
Gegužės pabaigoje „Mondelez“ buvo įtraukta į Ukrainos institucijų sudarytą „tarptautinių karo rėmėjų“ sąrašą, kuriame esančios įmonės kaltinamos tuo, kad padeda finansuoti Maskvos karą Ukrainoje, tęsdamos veiklą Rusijoje ir mokėdamas ten mokesčius.
Seimo narių kreipimesi sakoma, kad dalies demokratinių šalių bendrovių gaminamos produkcijos tiekimas į šalį agresorę – Rusiją, yra gėdingas ir nepriimtinas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...