Spalio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ elektros biržų Lietuvos kainų zonoje augo 97 proc. iki 159 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra kainavo tiek pat, o Estijoje – 120 eurų, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse reikšmingai išaugo. Pagrindinė to priežastis buvo daugiau nei perpus sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba regione, dėl kurios Lietuvoje vietos generacija sumažėjo trečdaliu, o importo poreikis išaugo 66 procentais. Didelę įtaką elektros kainai Lietuvoje turėjo aukštos kainos kaimyninėse rinkose“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę padidėjo 4 proc. ir siekė 275 gigavatvalandes (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 59 proc. poreikio, jos pagamino 163 GWh – 32 proc. mažiau nei prieš savaitę: vėjo elektrinių gamyba smuko 51 proc. ir siekė 81 GWh, saulės – sumažėjo 11 proc. iki 31 GWh. Hidroelektrinės pagamino 15 GWh, šiluminės jėgainės – 21 GWh, o kitos elektrinės – 14 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 50 proc. visos šalyje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės – 10 proc., šiluminės jėgainės – 13 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
Elektros importas padidėjo 66 proc. ir siekė 139 GWh: 58 proc. importuota iš Švedijos, 39 proc. – iš Latvijos, 3 proc. – iš Lenkijos. Eksportas sumažėjo 58 proc. iki 26 GWh: 85 proc. – į Lenkiją, 8 proc. – į Švediją, o likę 7 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 69 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 2 proc. Švedijos kryptimi ir 69 proc. Lietuvos kryptimi.
(be temos)
(be temos)