Per nekilnojamojo turto (NT) kainų piką paimtos paskolos skolininkams tampa tikra rakštimi. Būstai praranda vertę, o bankai iš vėluojančių klientų reikalauja papildomo užstato.

Spaudžia nemokius klientus

NT kainoms ritantis žemyn, kai kurių gyventojų pirkti ir bankams įkeisti būstai jau nepadengia net 70 proc. pasiskolintos sumos. Kone kasdien mažėja ir verslo įmonių už paskolas įkeisto turto vertė. Tad bankai vis dažniau iš savo klientų pareikalauja papildomo užstato už anksčiau paskolintus pinigus.

Į redakciją paskambinęs Vytautas B. (pavardė redakcijai žinoma) guodėsi, kad į banką užsuko pasidomėti, ar būtų galima keliems mėnesiams atidėti būsto paskolos įmokų mokėjimą. Vyras netikėtai neteko darbo ir keturių asmenų šeimos pajamos gerokai sumažėjo.

"Vadybininkė informavo, kad mano prašymas bus patenkintas, tačiau bankui reikės pristatyti naują būsto įvertinimą. Kadangi NT kainos gerokai nukritusios, mane iš anksto įspėjo, kad gali tekti papildomai įkeisti NT. Užsiminiau, kad dar turime sodą su nameliu. Tai įspūdžio nepadarė ir vadybininkė patarė ieškoti dar papildomo turto arba laiduotojo", – pasakojo skaitytojas.

Išgirdęs reikalavimų sąrašą vyras nusprendė pamėginti išgyventi iš turimų pajamų ir sutarties su banku kol kas nekeisti.

Prašytojai vertinami iš naujo

"Jeigu klientas visus įsipareigojimus vykdo tinkamai, bankas neturi jokio pagrindo iš jo prašyti papildomo užstato", – suskubo privačius skolininkus nuraminti SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.

Tačiau jeigu skolininką prispaudė finansinės bėdos ir jis ketina banko prašyti bent laikinai palengvinti skolos naštą ar peržiūrėti sutarties sąlygas, jam gali tekti įkeisti ir daugiau NT arba ieškoti turtingo giminaičio, kuris galėtų tapti laiduotoju.

Papildomo turto gali būti pareikalauta tuomet, jei klientas kreipiasi į banką prašydamas pakeisti valiutą, mokėjimo terminą, jeigu klientas nori papildomai pasiskolinti ir pan. Kasdien tokių prašytojų vis daugėja. O pakartotinai vertinama ne tik kliento finansinė padėtis, bet ir jo įkeisto turto vertė.

"Jei turimo turto rinkos vertė nepakankama norimiems pakeitimams, kliento prašoma papildomo užstato. Papildomo užstato ar laidavimo gali būti pareikalauta ir tuomet, jei klientas susiduria su mokumo problemomis arba kai susikaupusi skola yra didelė ir tenka tartis, kad būtų atidėtas paskolos grąžinimo laikas, sudarytas palūkanų atidėjimo ar sukauptų skolų grąžinimo grafikas", – aiškino A.Žilinskas.

Vis dėlto bankininkai įtikinėja, kad jeigu klientas papildomo užstato neturi – tai esą nėra kliūtis peržiūrėti sutarties sąlygas ir kreditą restruktūrizuoti. "Nes visi puikiai supranta, kad turto vertė yra nukritusi ne dėl kliento kaltės", – pridūrė banko atstovas.

A.Žilinskas negalėjo pasakyti, iš kiek tiksliai klientų bankas šiemet jau pareikalavo papildomo užstato, nes tokia statistika nevedama. Tačiau privačius gyventojus esą galima suskaičiuoti ant pirštų.

Gina savo interesus

Antro pagal išduotų paskolų portfelį banko "Swedbank" atstovai taip pat konkrečiai neįvardijo, iš kiek privačių klientų jau pareikalauta įkeisti papildomo turto.

"Būstų kainos Vilniuje ir Kaune nuo aukščiausio NT kainų taško (2007 m. ketvirtą–2008 m. pirmą ketvirtį) sumažėjo apie 30 proc., Klaipėdoje – apie 40 proc. Šis kainų pokytis turėjo įtakos daliai klientų paimtų paskolų ir įkeisto NT rinkos vertės santykiui", – pripažino "Swedbank" Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Bankas nuolatos stebi, ar klientai vykdo visas sutarties sąlygas, tad skambučio gali sulaukti ir tie gyventojai, kurių įkeistas turtas ypač nuvertėjo.

"Pastebėjus, kad įkeisto turto vertė yra per maža, taip pat jeigu nevykdomos kitos sutarties sąlygos, bankas kreipiasi į klientą, siekdamas išsiaiškinti susidariusią padėtį ir kaip būtų galima problemą išspręsti. Jei paskola suteikta anksčiau, o kliento finansinės galimybės šiuo metu pablogėjo, vienas iš galimų problemos sprendimo būdų – įkeisti papildomo NT", – aiškino "Swedbank" atstovė.

Sąžiningi gali būti ramūs

Vis dėlto daugumos bankų atstovai įrodinėjo, kad iš laiku įmokas mokančių skolininkų papildomo NT turto tikrai nereikalaujama.

"Paprastai, jei žmogus sąžiningai ir laiku moka paskolos įmokas, bankas jo netrukdo, jokių papildomų užstatų neprašo ir reikalavimų nekelia. Tačiau jeigu matome, kad klientui iškyla sunkumų mokant kreditą, arba dėl kokių nors priežasčių jis vengia tai daryti, bankas gali paprašyti papildomų apsaugos priemonių. Tarp jų yra ir užstato padidinimas, paskolos grąžinimą garantuojant kitu NT, sklypais ar žeme su pradėtais statyti statiniais", – tikino ir "DnB Nord" banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas.

Kai kuriais atvejais bankams įkeičiamas ne tik nekilnojamasis, bet ir kitas vertingas bei likvidus turtas: juvelyriniai dirbiniai, automobiliai ir pan.

Taikinys – verslas

Pastaruoju metu bankininkai vengia vardyti grėsmingus skaičius ir dedasi geriausiais gyventojų ir verslininkų draugais. Nuolatos kartojama, kad dažniausiai su klientais ieškoma būdų, kaip išspręsti kilusias nemokumo problemas.

Galimybė įkeisti papildomą turtą, pateikti kitas papildomas garantijas, padengti dalį paskolos, atidėti mokėjimo terminą ar peržiūrėti kredito grafiką – tik dalis galimų sprendimo būdų. Su finansiniais sunkumais susidūrusiems skolininkams pirmiausia pasiūloma atidėti paskolos mokėjimo terminą, kol bėdos išsispręs, kitiems patariama įsigyti mažesnį būstą arba ieškoma dar kitokių sprendimų.

"Be abejo, šiais metais, esant ekonomikos nuosmukiui, augant nedarbui, mažėjant NT vertei, su sunkumais susiduriančių klientų yra daugiau nei ankstesniais, kai ekonomika augo. Vis dėlto bankui ir klientui bendradarbiaujant dažniausiai pavyksta rasti tinkamus problemos sprendimo būdus", – tikino J.Gumuliauskienė.

Bankininkai neslepia, kad papildomų užstatų gerokai dažniau prašoma ne iš gyventojų, o iš verslo, mat kai kurios įmonės dabar – gerokai rizikingesni klientai nei fiziniai asmenys.

Nenori tapti priešais

NT vertintojai pripažįsta, kad pastaruoju metu pasipylė prašymų iš naujo įvertinti turtą. Bankai dažniausiai prašo vertinti įmonių turtą. Po bankų didinamuoju stiklu atsiduria pačių įvairiausių sektorių bendrovės, pradedant žemės ūkiu ir baigiant kompiuterinės technikos pardavėjais.

"Smunkant NT kainoms bankams svarbu žinoti užstato ir paskolos santykį, nes pastaroji greičiausiai jau gerokai viršija NT vertę. Tačiau bankams labiau rūpi komercinis turtas, nes jis gerokai brangesnis", – sakė bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Be to, bankai vis dažniau naudojasi sutartyse įtvirtinta galimybe kartą per metus perskaičiuoti už paskolas pirkto įmonių NT vertę, o šiai sumažėjus prašoma padidinti užstatą.

"Su fiziniais asmenimis tokie atvejai – retenybė. Per pastaruosius kelis mėnesius tokių buvo vos keletas. Kol gyventojai tvarkingai moka įmokas, bankai nenori judinti šito širšių lizdo, nes puikiai supranta, kad niekas dabar negali jiems duoti papildomo užstato ar grąžinti paskolos anksčiau. Be to, pradėtų bruzdėti visa šalis ir žiniasklaida – kiltų didžiulis nepasitenkinimas, bankai taptų visuomenės priešais, valdžia pradėtų judinti privačių asmenų bankroto ir kitus bankams nenaudingus įstatymus", – prognozavo pašnekovas.

Įmonės įkeičia prekes

Bankai verslininkams nesidrovi priminti ir to, kad paskolas gauti galima įkeičiant ne tik įmonių turtą, bet ir prekes bei sutartis.

Prekybos finansavimas įkeičiant prekes bei pagal sutartis gautinas sumas dabar yra itin aktualus, nes šitaip pasiskolinti gali net ir silpnesnės įmonės, kurios kitais atvejais finansavimo iš banko negautų. Įprastai skolindami bankai reikalauja patikimo užstato, pavyzdžiui, NT, o mažesnės įmonės, gavusios didesnių užsakymų, paprastai tiek turto neturi.

"Tokia praktika, kai užstatomos prekės ar sutartys, egzistuoja – bankai kartais sutinka taip tartis. Tokiu būdu jie apsidraudžia, kai jau nelieka kitų galimybių. Tačiau asociacijos vardu nesiimsiu komentuoti, kiek šis reiškinys paplitęs. Nesame atlikę jokių tyrimų", – dienraščiui teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Tiesa, tokia paskola dažniausiai suteikiama tik toms įmonėms, kurios prekiauja biržose kotiruojamomis prekėmis arba jas naudoja gamybos procese: nafta ar jos produktais, metalais, mediena, maisto produktais (grūdais, cukrumi) ir kt. Svarbiausia, kad prekės būtų likvidžios.

Jei prekės rinka stabili, o įmonė patikima, įkeičiant prekes galima gauti apie 70–80 proc. vertės finansavimą.

Paskolos – aukso vertės

Verslininkai vis dar dejuoja, kad bankai net už nedidelius kreditus reikalauja milžiniškų, kartais net kelis kartus paskolos sumą viršijančių užstatų. Kaltinimai verslo žlugdymu ir kiti argumentai iki šiol atsimuša lyg į sieną – bankai kartoja neketinantys vykdyti socialinių funkcijų ir gelbėti ant bankroto slenksčio atsidūrusių bendrovių. Verslas, regis, jau susitaikė su primetamomis sąlygomis: jei nori išgyventi, turi paklusti bankų reikalavimams.

"Verslui vystantis buvo įkeista labai daug NT, kurio vertė per krizę smarkiai nukrito. Dabar bankai iš daugelio verslininkų reikalauja papildomų garantinių priemonių, dažniausiai laiduoti arba didesnio užstato. Bėda ta, kad jie net už mažiausius kreditus reikalauja nerealių dalykų – 50–100 proc. didesnių užstatų. Įmonės dėl tokių dalykų neretai pasmerkiamos žlugti. Dažnai nutinka taip, kad norint pratęsti kredito sutartį bankas paprašo papildomo užstato. Jeigu įmonė jo neturi, viskas – arba reikalaujama tučtuojau grąžinti paskolą, arba garantuoti nuosavu turtu ir tikėtis, kad to pakaks", – dienraščiui sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Šiemet per šalį nusiritusi bankrotų banga esą kilo būtent dėl to, kad bankai nustojo kredituoti verslą.

"Mes viską suprantame. Dabar jie yra stipresnė derybinė pusė ir tuo naudojasi. Kai sunkmetis praeis, santykiai patys susireguliuos", – vylėsi pašnekovas.

Skolintojai apdairūs

Prasidėjus sunkmečiui dėl atidėjinių blogosioms paskoloms bankai prarado milijonus. Bendra šalyje veikiančių bankų nuostolių suma liepos 1 d. siekė 628 mln. litų. Vien per antrą ketvirtį ji išaugo daugiau nei 30 kartų. Bankų duomenimis, didžioji dalis nuostolių fiksuota birželį – 552,2 mln. litų.

Tačiau bankininkai nuo dar didesnių praradimų apsidraudė. Tik pastebėję sunkmečio požymius bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas. Anksčiau jie mielai suteikdavo paskolą iki 95 proc. būsto vertės, o apsidraudžiantiems būsto paskolų draudimu – ir iki 100 proc. Nuo praeitų metų pabaigos bankai ryžtasi finansuoti tik apie 75–85 proc. naujo būsto kainos, o įsigyjant senesnį – iki 70 proc. būsto vertės. Tai šiek tiek kompensuoja galimus šių metų nuostolius dėl blogųjų paskolų, nes bankai iš nemokių klientų gali atsiimti įkeistą NT. Paskolos jau seniai nesuteikiamos ir mažesnes bei vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

Skolų našta sunkėja

Prastėjant ekonominei padėčiai, daugėja bedarbių, mažėja gyventojų pajamos, auga išlaidos energijai, transportui ir maistui. Dėl to daugėja žmonių nesugebančių grąžinti kreditų.

Bendras šalies gyventojų pradelstų skolų portfelis siekia apie 785,8 mln. litų ir nuo metų pradžios išaugo daugiau nei du kartus, kai buvo 367 mln. litų.

Kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" skaičiavimais, jeigu bendrą gyventojų pradelstų skolų portfelį reikėtų padalyti visiems esamiems skolininkams, kiekvienam jų vidutiniškai tektų po daugiau nei pustrečio šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Pagrindine gyventojų skolų augimo priežastimi kreditų biurai įvardija tai, kad dėl prastėjančios ekonominės padėties dalis įmonių bankrutavo, dar didesnė dalis bendrovių buvo priverstos optimizuoti savo veiklą. Dėl to nemažai gyventojų prarado darbą arba jų pajamos gerokai sumažėjo. Daugiausia gyventojai vėlavo vykdyti įsipareigojimus finansinėms įstaigoms – bankams, išperkamosios nuomos bendrovėms, vartojimo kreditų, greitųjų kreditų įmonėms ir kt. Bendra gyventojų skola šioms įstaigoms siekia 686,9 mln. litų.

Iš viso laiku negrąžintų paskolų įmokų finansų įstaigoms turi per 93 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų gegužę finansų įmonėms buvo skolingi daugiau nei 57 tūkst. gyventojų.

Šaltinis: "Creditinfo Lietuva"

700 šeimų neišgali mokėti paskolų

Per šią vasarą į valstybės įmonę "Būsto paskolų draudimas" (BPD) kreipėsi apie 700 šeimų, prašydamos kurį laiką už jas sumokėti būsto paskolos įmokas ir palūkanas. Bendrovė skaičiuoja, kad vidutiniškai už šias šeimas per mėnesį sumokės apie 1 mln. litų. Dažniausiai su bėdomis grąžinti paskolas susiduria darbą praradę statybininkai, pervežimo bendrovių darbuotojai ir verslo liudijimų turėtojai. Iš viso BPD yra apdraudęs per 40 tūkst. būsto paskolų arba maždaug ketvirtadalį visų Lietuvos gyventojų, turinčių būsto paskolas.

Gyventojai, savo paskolas apdraudę BPD ir daugiau nei 30 dienų vėluojantys mokėti įmokas bankui, gali kreiptis į bendrovę prašydami ne ilgiau nei metus už juos vykdyti įsipareigojimus.

Situacijai pasitaisius, žmogus per 10 metų turės grąžinti BPD už jį sumokėtas įmokas. Vidutiniškai tai sudarytų apie 150 litų per mėnesį.

Šaltinis: lrytas.lt

Būsto paskolų išdavimo sąlygos

SEB. Paskola išduodama, jeigu sumokėjus kredito grąžinimo įmoką ir palūkanas gyventojui pragyventi liekančių pajamų dydis yra pakankamas, kad žmogus nesusidurtų su sunkumais atsiskaitydamas su banku. Šiuo metu būsto kreditas suteikiamas, jeigu atėmus grąžinamos kredito įmokos sumą vieno asmens šeimai Vilniuje per mėnesį lieka ne mažiau kaip 1150 litų, Kaune ir Klaipėdoje – 1035 litai, kituose miestuose – 920 litų. Bankas suteikia iki 80 proc. būsto vertės kreditą ir naujos, ir senos statybos būstui finansuoti. Jei klientas pateikia papildomą užstatą, suteikiamas iki 100 proc. įsigyjamo būsto vertės kreditas.

Pirmo šių metų pusmečio pabaigoje SEB Lietuvoje valdė didžiausią kreditų ir išperkamosios nuomos portfelį – 22,4 mlrd. litų, kuris per metus sumažėjo 5,6 proc. (2008 m. pirmą pusmetį – 23,8 mlrd. litų).

"Swedbank". Šalyje naujai suteikiamų būsto paskolų kiekis šiais metais yra apie 6–7 kartus mažesnis nei prieš metus. 2009 m. pirmo pusmečio pabaigoje banko būsto paskolų ir paskolų įkeičiant NT portfelis buvo 6,2 mlrd. litų. Tuo pačiu laikotarpiu iš viso bankas gyventojams buvo suteikęs paskolų už 7,2 mlrd. litų.

Šiuo metu klientas, norintis gauti būsto paskolą, turėtų būti sukaupęs bent 30 proc. savo lėšų. Tiesa, jei asmuo pageidauja įsigyti naujos statybos būstą, kurio statybas finansavo bankas, jam taikomos specialios sąlygos – tereikia turėti 5 proc. savo lėšų.

Siekiant, kad paskolos netaptų šeimai per didele finansine našta, rekomenduojama, kad visų finansinių įsipareigojimų mėnesio mokėjimams šeima skirtų ne daugiau kaip 40 proc. šeimos grynųjų pajamų. Jei šeimos pajamos mažesnės, patariama, kad paskolos įmokoms mokėti šeima skirtų dar mažiau.

"DnB Nord". Vidutinė paskolos suma šiemet siekia apie 170 tūkst. litų ir yra dešimtadaliu mažesnė nei pernai. Bankas finansuoja iki 80 proc. būsto vertės. Dabar imant būsto paskolą trijų asmenų šeimai, atskaičius paskolos įmoką, turi likti bent 1900 litų per mėnesį.

Rekomenduojama, kad įsipareigojimai bankui neviršytų pusės ar net trečdalio šeimos pajamų. Taip pat prašoma, kad bent penktadalį perkamo būsto lėšų įneštų pats klientas.