Panevėžio įmonė tokių elektros kainų šiemet dar neturėjo. 

„Vidurkis kainų buvo beveik 40 centų už kilovatvalandę“, – sakė įmonės „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Gailiūnas. 

Laidų ir kitų elektronikos prekių be elektros nepagaminsi. Prieš pusantrų metų fabrikas sykį stabdė dalį darbų, dabar to kartoti nežada.

„Sustabdę gamybą patiriame didelius nuostolius: atliekos, energijos paleidimai. Turime pakankamai didelius nuostolius ir to nedarome“, – patikino S. Gailiūnas. 

LNK stop kadras

Vasaris pramonės įmonėms gali atsiųsti seniai regėtas elektros sąskaitas. Elektra rinkoje dabar kainuoja 57 proc. daugiau nei sausį.  

„Per metus elektros kaina praktiškai pašoko dvigubai ir turime visiškai kitokią energetinę situaciją negu pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.  

Elektros rinką sukaustė šaltis ir vėjo trūkumas. Sausį per dieną vėjas pūtė perpus daugiau nei vasarį, tad tenka pereiti prie pastovesnio kuro.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tuo pačiu daugiau gaminama šiluminėse elektrinėse, o dujos dabar pabrangusios ir visa tai lemia brangesnę elektros kainą“, – aiškino Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Energetikai neigia, kad kaina šoko dėl to, jog prisijungėme prie Vakarų Europos elektros sistemos.

Esminė problema ir toliau ta pati – Lietuva per mažai pasigamina pati. Užtenka per šalčius elektros vartoti daugiau ir jos nebepakanka.  

„Pasigaminame reikšmingai mažiau. Vidurkis vyrauja apie 45–60 proc.“, – duomenimis dalinosi A. Bagočiutė.

Kojinių fabrikas dalį elektros kainų fiksuoja, dalį moka pagal rinkos kainą. Dar tikisi sulaukti paramos saulės elektrinei įsirengti, nes konkuruoti darosi vis sunkiau.

„Mėgstame lygintis su Jungtinėms Amerikos Valstijomis, tai ten už megavatvalandę –14 centų, o čia – 47 centai. Jei tu konkuruoji, tavo produktas pritaikytas visam pasauliui, tai tada ypatingai sudėtinga“, – akcentavo „Sparta Textile“ vadovas Tomas Tumynas.

„Visiems svarbu pajamos, pelnai ir kai gamyba darosi su žemomis pelno maržomis, gamybininkai pradeda dairytis kitose rinkose“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Virginijus Radziukynas.  

Bet gyventojus ir įmones prognozės gali tik nuvilti. Orams atšilus gali būti, kad elektra atpigs tik laikinai.  

„Yra rizikų, kad pavasarį, vasarą vėl pabrangs, nes šiuo metu dujų saugyklose lygis yra mažai ir jei dar sumažės, yra labai didelė rizika, kad rinka pradės stresuoti“, – kalbėjo ekonomistas.

Jei elektra ir toliau bus brangi, verslas svarsto dirbti ne pagal savo suplanuotą, o kilovatvalandžių grafiką.

Su Vokietijos policija turime kontraktą ir labai paprastai paprašėme aukštesnės kainos. Jie sutiko.

„Galvojame pakeisti darbo grafikus, prisitaikyti prie nepikinio laikotarpio, kad vyktų gamyba ir procesai, kurie reikalauja didesnių elektros energijos sąnaudų“, – apie planus S. Gailiūnas. 

O kiti jau brangina gaminamas prekes. Tiesa, dar ne Lietuvoje – pirma, užsienio klientams.

„Su Vokietijos policija turime kontraktą ir labai paprastai paprašėme aukštesnės kainos. Jie sutiko“, – teigė T. Tumynas.

Pramonės atstovai ragina valdžią susigriebti dėl saulės ir vėjo energijos kaupimo, daugiau investuoti į kaupiklius, plėsti ir paramą gamintis elektrą patiems.

„Labai svarbi parama iš valstybės pusės, kad būtų skatinamas diegimas siekiant užsitikrinti pastovesnę generaciją ir išvengti kainų svyravimo“, – pabrėžė V. Radziukynas.

Per paskutinius du mėnesius vien įmonės ir ūkininkai pateikė per 1300 prašymų dėl paramos saulės elektrinėms įsirengti.