Jei valdžia neranda lėšų keliams tvarkyti, žmonėms neverta imtis iniciatyvos, nes ji gali brangiai kainuoti. Vilniaus r. gyventojams už tai, kad savo lėšomis sutvarkė kelią, skirta beveik 8 tūkst. litų bauda.

Vos 20 km nuo Vilniaus nutolęs Sviliškių kaimas yra Neries regioninio parko teritorijoje. Kaime – šeši gyvenamieji pastatai. Gal tai yra viena priežasčių, kodėl jau keletą metų nėra lėšų ir noro įsiklausyti į Sviliškių ir Naujosios Rėvos kaimų gyventojų prašymus sutvarkyti vienintelį ten vedantį kelią. Atsakymas visada tas pats – nėra pinigų nei projektui, nei keliui sutvarkyti.

„Seniūnijoje yra 43 kaimai, o šiemet keliams tvarkyti gavome 180 tūkst. litų. Savivaldybės atsakymas – nėra lėšų. Sunku pasakyti, ką galima padaryti su tiek pinigų? Jau šiandien su įmonėmis kalbu ir prašau darbus atlikti skolon. Gal kitąmet gausiu daugiau lėšų ir galėsiu skolas grąžinti“, – vylėsi Zujūnų seniūnė Česlava Apolevič.
Kelio lyginimas – vienintelė pagalba, kurios sulaukia Sviliškių ir Naujosios Rėvos kaimų gyventojai. Porą kartų per metus keliu pravažiuoja greideris. Dėl to važiavimo sąlygos pagerėja vienai kitai savaitei, o vėliau kelias vėl tampa vos pravažiuojamas.

Kelias klaikus

Blogiausia, anot Sviliškių gyventojų, būna pavasarį, tirpstant sniegui, ir rudenį, prasidėjus lietingam sezonui. Tuomet kelio paviršiuje susiformuoja klampi molio ir vandens masė, šalia kelio tekantys šaltiniai patvinsta ir apsemia ištisus kelio ruožus ne vienai dienai ar savaitei.
„Kelias nuo Šilėnų iki Naujosios Rėvos ir Sviliškių yra klaikus“, – pripažino ir Neries regioninio parko direkcijos vadovė Audronė Žičkutė. Tačiau teigia niekuo negalinti padėti minėtų kaimų gyventojams, esą tai – seniūnijos ir Vilniaus r. savivaldybės atsakomybė.

Nepasiekia gelbėtojai

„Prieš porą metų Naujojoje Rėvoje sudegė pastatas, pagelbėti padegėliui nesugebėjome nei mes, pirmieji pamatę liepsnas, nei ugniagesių mašina, ilgai užstrigusi vandens išplautame kelyje. Kai ji atvažiavo, pastatas jau buvo sudegęs iki pamatų“, – pasakojo Sviliškių gyventojai.
Negandas, patiriamas dėl blogo kelio, jie gali vardyti ilgai: nuolat tenka taisyti automobilius, kurie įstringa balose ir purve, tam tenka išleisti kelis kartus daugiau pinigų, nei transportą eksploatuojant normaliomis sąlygomis.
Šiame kaime gyvena dvi garbaus amžiaus moterys: 70-metė Irena ir 82-ejų Vladislava, kurioms vis dažniau tenka kreiptis į greitosios pagalbos medikus. Tačiau kiekvieną kartą šių moterų artimieji nerimauja, ar pagalba atvyks laiku ir apskritai ar galės privažiuoti.

Ėmėsi iniciatyvos

Neapsikentę ir nesulaukdami pagalbos iš seniūnijos Sviliškių gyventojai savarankiškai sutvarkė kiek didesnį nei 100 m kelio ruožą ties įvažiavimu į kaimą: atvežė grunto, išlygino paviršių. Darbai atsiėjo apie 3 tūkst. litų.
Po kurio laiko kaime pasirodę Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai nustatė, kad nutiestas naujas kelias. Darbai atlikti pažeidžiant nustatytą tvarką (negautas leidimas statyti) ir padaryta žala gamtai. Sviliškių gyventojams buvo skirta 750 litų bauda už savavališkas kelio statybas ir daugiau nei 7 tūkst. litų bauda už padarytą žalą gamtai.
Sviliškių gyventojai sutinka, kad kelią taisė savavališkai ir be leidimo, tačiau teigia tai darę nežinodami, jog jis būtinas. Be to, gyventojai tikina kelią statę ten, kur jis buvo iki šiol.

Nesuderinus – žala gamtai

Vilniaus r. aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Misevičius „Vilniaus dienai“ aiškino, kad Sviliškių gyventojai privalo mokėti baudą ir atlyginti žalą, nes kelio statybos vyko nesuderinus projekto, negavus reikiamų leidimų.
Pasak R.Misevičiaus, statant be leidimo saugomoje teritorijoje automatiškai laikoma, kad daroma žala gamtai. Ji apskaičiuojama pagal nustatytą metodiką ir formules.
„Šiuo atveju buvo atlikti reljefo keitimo darbai (supiltas kelio pylimas – red. past.), todėl mes privalome apskaičiuoti žalą. Neturime teisės spręsti, skaičiuoti ar ne“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, būtų galima atlaidžiau vertinti pažeidimą, jei kelias būtų tik išlygintas, tačiau ir tai, pagal saugomų teritorijų reikalavimus, vadinama reljefo keitimu.

Suderinus žalos nėra

Jei Sviliškių gyventojai būtų parengę projektą, jį suderinę atsakingose institucijose, R.Misevičiaus manymu, jie būtų gavę leidimus statyti kelią, o parengti dokumentus būtų kainavę mažiau, nei dabar teks mokėti baudą. Taigi suderinus kelio statybas saugomoje teritorijoje, žala gamtai nebūtų padaryta, net jei reljefas būtų pakeistas.
Kelią sutvarkę gyventojai gali kreiptis į teismą, kuris galbūt priims kitokį sprendimą. Tačiau bet kokiu atveju teismas baudos nepanaikins, tik gali ją sumažinti.
Pasak R.Misevičiaus, norėdami atlyginti žalą gamtai, Sviliškių gyventojai turi sumokėti baudą ir gauti leidimus jau nutiestam keliui. Jei to nepadarys, kelią teks pašalinti.

Naujajai Rėvai pasisekė

Neries regioninio parko direkcijos vadovė A.Žičkutė pasakojo jau trejus metus kovojanti dėl lėšų keliui į Naująją Rėvą sutvarkyti. Prašoma 300 tūkst. litų, tačiau iki šiol projektas nesulaukia finansavimo. Tikimasi, kad pinigų pavyks gauti kitais metais ir kelią sutvarkyti iki 2009-ųjų, Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio.
Tačiau Regioninio parko direkcijos vadovė tikina niekuo negalinti padėti Sviliškių gyventojams – ten nėra jokių lankytinų objektų. „Šio kelio remontas yra seniūnijos ir pačių gyventojų rūpestis“, – konstatuoja direkcijos vadovė.
Seniūnijos darbuotojai taip pat skėsčioja rankomis, nes kelias į Sviliškes nepatenka tarp prioritetinių, kaip ir keliai į kitas mažai gyvenamas ar nutolusias vietoves.
Kitiems metams savivaldybės prašoma skirti 453 tūkst. litų suremontuoti 7 km ilgio kelio ruožą nuo Zujūnų iki Sudervės. Tačiau neaišku, ar prašymas bus patvirtintas. Savivaldybė iš Kelių direkcijos gautas lėšas skirsto savo nuožiūra.