Stojo į bendrovės pusę
Žemesnės, o paskui ir aukštesnės instancijos teismas nusprendė, kad buvęs „Infes“ darbuotojas M. Valančius parsisiuntė didelius kiekius konfidencialių duomenų ir panaudojo juos savo dabartinės darbovietės naudai.
M. Valančius „Kauno dienai“ leido suprasti, kad su tokiu teiginiu ir bauda nesutinka, tačiau detaliau ką nors pasakoti nesiėmė. Teigė, kad jau viską yra paaiškinęs ir nenori kartotis.
M. Valančius teismui nurodė, kad darbe turėjo analizuoti itin daug informacijos, todėl, kad būtų paprasčiau, iš duomenų bazės į savo darbo kompiuterį parsisiųsdavo jam reikalingus dokumentus.
„Infes“ į teismą kreipėsi su ieškiniu buvusiems darbuotojams M. Valančiui ir J. N. Iš pirmojo prašyta priteisti kiek daugiau nei 55 tūkst. eurų, iš antrojo – maždaug 36 tūkst. eurų baudą už konfidencialumo susitarimų pažeidimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinio dalį, susijusią su J. N., atmetė, tačiau M. Valančiui nurodė sumokėti buvusio darbdavio reikalaujamą sumą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs M. Valančiaus apeliacinį skundą, pernai gruodį šią sumą sumažino penktadaliu. Bylinėjimosi išlaidos, kurias M. Valančiui nurodyta padengti, siekia 7,3 tūkst. eurų.
Pusmečio atlyginimas
„Infes“ yra generalinis rangovas, teikiantis rangos, statybos ir projektavimo paslaugas nuo 2013 m. Į ieškinį trauktas J. N. ėjo statybos vadovo pareigas.
Kaip nurodoma paviešintuose teismo dokumentuose, M. Valančius nuo 2022 m. rugpjūčio buvo projektų direktoriumi. Vėliau tapo bendrovės statybos direktoriaus pavaduotoju projektų valdymui. Nebekuravo konkrečių vykdomų statybos projektų, visą dėmesį ir darbo laiką turėjo skirti statybos projektų valdymo procesų tobulinimui, bet teko pabaigti kuruotus projektus.
2024 m. balandį M. Valančius išėjo iš „Infes“ ir tapo konkuruojančios benrovės – KRS – vadovu. J. N. irgi perėjo į šią bendrovę.
Abu atsakovai su „Infes“ buvo susitarę, kad konfidencialumą pažeidęs darbuotojas privalo sumokėti darbdaviui baudą, lygią darbuotojo šešiems vidutiniams darbo užmokesčiams.
Tikimės, kad kalbėjimas apie tokius atvejus viešai atkreips ir kitų įmonių dėmesį į tai, kokių sąmoningų ir kompleksiškų nesąžiningos konkurencijos metodų šiandien pasitaiko rinkoje.
Sukėlė įtarimų
„Infes“, sužinojusi, kad KRS, vadovaujama M. Valančiaus, ėmė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuriuose iki tol nedalyvavo ir kuriuose didelę patirtį yra sukaupusi „Infes“, atliko vidinį auditą ir nustatė, kad paskutinėmis darbo santykių su bendrove dienomis M. Valančius iš „Infes“ priklausančios duomenų bazės parsisiuntė didelės apimties jai priklausančios konfidencialios informacijos, įskaitant „bendrovės projektų valdymo dokumentaciją, susirašinėjimus su partneriais, užsakovais, personalo valdymo dokumentaciją, informacinių technologijų (IT) instrukcijas, vidaus ir išorinio audito ataskaitas, darbdavio parengtas vidaus tvarkas, taisykles, dokumentų šablonus, viešųjų pirkimų ir privačių konkursų pasiūlymų rengimo ir skaičiavimo dokumentus, duomenų bazes, informaciją apie bendrovės partnerius ir visą kitą informaciją, kuri nėra ir nebuvo susijusi su M. Valančiaus pareigomis“.
„Infes“ teismui teigė, kad M. Valančius konfidencialią informaciją siuntėsi jau žinodamas, kad nutrauks darbo santykius su bendrove bei turėdamas tikslų ir aiškų suinteresuotumą šiuos duomenis įgyti ir laikyti ar panaudoti savo arba trečiųjų asmenų naudai ateityje. Nurodyta, kad dalis duomenų buvo parsisiųsti naktį.
Pamoka visiems
„Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius „Kauno dienai“ M. Valančiaus elgesį įvardijo kaip sąmoningą, iš anksto planuotą ir nesąžiningą.
„Buvo pasinaudota darbuotojui suteikta prieiga, tačiau ji buvo naudojama ne tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, o kryptingai renkant įmonės intelektualinę nuosavybę – vidinius darbo metodus, konkurencinę informaciją, įskaitant ir kainų skaičiavimus, pasirengimo medžiagą viešiesiems pirkimams, kuriuose „Infes“ planavo dalyvauti“, – teigė A. Markevičius.
Jis nurodė, kad tuose pačiuose konkursuose pasiūlymus pateikė ir KRS, „nors iki tol ši bendrovė pastatų statybos viešuosiuose pirkimuose nedalyvaudavo, veikė inžinerinių statinių statybų srityje“.
Pasak A. Markevičiaus, M. Valančius teismo proceso metu „bandė išvengti pareigos liudyti, o teismui pripažinus jo dalyvavimą būtinu, teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, dėl ko bylos nagrinėjimas iš esmės pirmoje instancijoje buvo atnaujintas“.
„Be to, M. Valančius elgėsi nesąžiningai ne tik bylą nagrinėjant teisme, bet ir sprendimo vykdymo procese, bandydamas įtikinti teismą negalėjimu iš karto sumokėti priteistos baudos. Tačiau teismas pripažino, kad M. Valančius elgiasi nesąžiningai nenurodydamas visų aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjant prašymą priteistos baudos mokėjimus atidėti. Teismas nustatė, kad M. Valančiaus gaunamos pajamos ir turimas nekilnojamasis turtas kaip tik patvirtino galėjimą iš karto įvykdyti teismo sprendimą“, – teigė A. Markevičius.
„Tikimės, kad kalbėjimas apie tokius atvejus viešai atkreips ir kitų įmonių dėmesį į tai, kokių sąmoningų ir kompleksiškų nesąžiningos konkurencijos metodų šiandien pasitaiko rinkoje ir kaip svarbu turėti aiškias konfidencialumo sutartis bei veikiančius prevencinius mechanizmus, kurie vėliau padeda laiku identifikuoti pažeidimus, apginti įmonės interesus ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi rinkoje“, – dėstė „Infes“ vadovas.
Šis atvejis bendrovei suveikė kaip paskata dar labiau stiprinti informacijos saugumo kultūrą. Atlikta prieigų ir teisių peržiūra, nustatyti papildomi apribojimai dirbant su konfidencialiais duomenimis, sustiprintos IT saugumo priemonės, įskaitant dviejų žingsnių autentifikavimą, sugriežtintą slaptažodžių politiką ir nuolatinę prieigos stebėseną bei kt.
Rūta Globytė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė
Bylos dėl konfidencialios informacijos atskleidimo yra sudėtingos, nes neretai darbdaviui, kuris reikalauja darbuotojo sumokėti baudą už atskleistą konfidencialią informaciją, būna gana sunku įrodyti, kad atskleista yra būtent konfidenciali informacija.
Pirmiausia darbdaviai turėtų sudaryti konfidencialios informacijos sąrašą ir su tuo sąrašu duoti susipažinti darbuotojams. Toks sąrašas gali būti inkorporuotas į susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Labai rekomenduoju tokius susitarimus turėti. Jie padeda darbuotojams suprasti, kokia informacija yra konfidenciali, kai reikia išsiaiškinti, ar viena arba kita darbo funkcijų vykdymo metu sužinota informacija yra konfidenciali, ar ne, kaip tokią informaciją saugoti ir kitus aspektus. Tokiuose susitarimuose būtinai reikia numatyti ir baudą už informacijos atskleidimą bei kokių priemonių imasi pats darbdavys, siekdamas apsaugoti jautrią informaciją (pavyzdžiui, ribodamas prieigas prie informacijos, apsaugodamas informaciją papildomais slaptažodžiais, iš anksto informuodamas darbuotoją apie informacijos konfidencialumą, kt.).
Pažeidimu laikomas tiek informacijos pasisavinimas, tiek atskleidimas ar panaudojimas, visi kartu ir atskirai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)