- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien neaišku, kaip toliau vystysis Klaipėdos uostas, nes pernai intensyviai rengtas jo bendrasis planas yra užstrigęs.
Laukia Vyriausybės sprendimo
„Kaip suprantu, dabar Uosto bendrojo plano ateitis priklausys nuo Vyriausybės sprendimo. Mes padarėme viską, ką privalėjome. Šiuo metu turime įpareigojimą informuoti tarptautines institucijas apie uosto vystymo perspektyvą“, – teigė laikinai Uosto direkcijos vadovo pareigas einantis infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Kada Uosto bendrasis planas bus tvirtinamas Vyriausybėje, šiandien niekas negali atsakyti, nes ir pati Vyriausybė nesuformuota.
Dar neaišku, ar Vyriausybei yra pateiktas Uosto bendrojo plano sprendimo projektas. Jį turėtų pateikti Susisiekimo ministerija. Tačiau iš jos nebuvo jokio pranešimo, kad toks planas yra teikiamas, nors Uosto bendrasis planas yra itin svarbus.
V.Paukštė teigė tikintis, kad Uosto bendrasis planas galėtų būti patvirtintas per 2-3 mėnesius. Jei taip ir įvyks, jis jau maždaug pusmetį vėluoja. Buvo tikimasi patvirtintą Uosto bendrąjį planą turėti jau šių metų I ketvirtyje.
Yra ir miesto interesas
Uosto bendrasis planas svarbus ne tik uostui, bet ir Klaipėdos miestui. V.Paukštė pažymėjo, kad tik patvirtintas Uosto bendrasis planas atvertų galimybę tvarkyti uosto pietinę dalį, įrengti pietinius vartus tarp dabartinio uosto ir Kuršių marių. Kartu būtų pradėta statyti jau daugelį metų žadama Pramoginių laivų prieplauka.
Anot V.Paukštės, Uosto direkcija to pažado miestui nėra užmiršusi, tai numatyta Uosto bendrajame plane.
Nemaža dalis klaipėdiečių nerimauja, kodėl Pramoginių laivų prieplauka nėra statoma. Jos atidėliojimas dar būtų suprantamas, jei uostui trūktų pinigų. Dabar aišku, kad jų yra, nes per pastaruosius dvejus metus apie 50 mln. eurų iš uosto buvo pervesta biudžeto skylėms lopyti.
Tai, kad įsipareigojimai Klaipėdos miestui nevykdomi, o pinigai pervesti į Vilnių, dalį klaipėdiečių smarkiai piktina.
Pristatomi svarbūs dokumentai
Šiuo metu Uosto direkcija savo internetinėje svetainėje paskelbė keletą Klaipėdos uostui svarbių vystymo dokumentų. Pateiktas ir Uosto bendrasis planas.
Prie jo pateikiama ir improvizuota Klaipėdos išorinio uosto vizija.
Visa tai suformuoja artimiausių metų Klaipėdos uosto vystymo perspektyvą.
Tarp kitų dokumentų pristatyta ir Klaipėdos ekonominės plėtros strategija. Ji akcentuoja, kad Klaipėdos miesto vystymui uostas yra svarbus.
Dar vienas itin svarbus dokumentas yra Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo projektas, kuris pateikiamas lietuvių ir anglų kalbomis.
V.Paukštė teigė, kad maždaug rugsėjį pagal šį projektą planuojama paskelbti rangos darbų konkursą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...