Kodėl protestuoja
Visai neseniai Briuselyje vykusioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje didžiausias dėmesys skirtas Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) po 2027 m. ir jos finansavimui. Ar bus įgyvendinti pagrindiniai – apsirūpinimo maistu – Europoje tikslai, jeigu būtų sumažintas finansavimas žemės ūkiui? Apie tai jau ne kartą buvo kalbėta ir dar metų viduryje pasirašyta bendra 20-ies ES žemės ūkio ministrų deklaracija, skirta Europos Komisijai (EK). Joje teigta, kad BŽŪP turi būti atskira ir stipri politika su pakankamu finansavimu, atitinkančiu keliamus tikslus.
Esant sudėtingai geopolitinei situacijai Europoje, EK vienu svarbiausių uždavinių laiko apsirūpinimą maistu, tačiau ne tik mažina finansavimą šalims, bet ir neatpalaiduoja žemės ūkio nuo papildomų agrarinės ir aplinkosaugos būklės gerinimo reikalavimų. Šie reikalavimai, žemdirbius paverčiantys tiesiog aplinkosaugininkais, jau senokai yra tarsi ašaka žemės ūkio gerklėje, bet ūkininkai su jais sutinka. Jie neprieštarauja, kad augindami duoną saugotų ir mūsų klimatą, aplinką. Vis dėlto pagrįstai klausia: ar dabar laikas susitelkti į aplinkosaugą, kai Europa ir taip skendi nuodinguose karo dūmuose?
Kad ir kiek buvo kalbėta, atrodo, EK argumentų kalbos negirdi. Maža to, dar ketinama pasirašyti garsiąją „Mercosur“ sutartį tarp ES ir Pietų Amerikos šalių (Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus) bloko, neabejotinai sumažinsiančią Europos ūkininkų konkurencingumą. Todėl ir buvo pasirinkta kraštutinė priemonė – žemdirbių protestas Briuselyje, kur šiandien ūkininkai, suvažiavę su traktoriais ir be jų, bandys dar kartą atverti akis biurokratams. Tai, beje, ne pirmas protestas dėl EK sprendimų.
Rinksis ir Vilniuje
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR), vienijančių keliasdešimt nevyriausybinių žemdirbių ir kaimo gyventojų organizacijų, vicepirmininkas Algis Baravykas patikino, kad šių organizacijų atstovai taip pat dalyvaus proteste Briuselyje. Kiti rinksis Vilniuje, šalia EK atstovybės, ir būdami čia palaikys protestuojančius Europos ūkininkus.
„Mūsų dalyvavimas šioje akcijoje yra labiau simbolinis, nes mūsų palyginti nedaug. Bene daugiausia proteste dalyvaus prancūzų ūkininkų, jų turėtų būti apie 4 tūkst. Belgų ūkininkų žada dalyvauti apie 2 tūkst., šimtai jų čia atvažiuos su traktoriais na, o mes, kurie dėl objektyvių priežasčių negalime nuvažiuoti į Briuselį su žemės ūkio technika, tiesiog savo dalyvavimu palaikysime protestuotojus, Lietuvos vėliava plevėsuos proteste, – pasakoja A. Baravykas. – Visų tikslas toks pats, apie tai kalbėjome ir Europos žemdirbių organizacijos „Copa-Cogeca“ prezidiumo posėdžiuose, priėmėme nutarimą netylėti, susirinkti Briuselyje ir išsakyti savo reikalavimus.“
Trys žinutės
Pasak ŽŪR vicepirmininko, organizacijos „Copa-Cogeca“ posėdyje aptartos Europos žemės ūkio problemos buvo išgrynintos ir pateiktos kaip trys svarbiausios žinutės, kurias ir nori EK, Europos Tarybai pateikti į protestą susirinkę žemdirbiai. Tai stipri, bendra ir gerai finansuojama BŽŪP po 2027 m.; sąžiningos ir skaidrios prekybos taisyklės, apsaugančios ES standartus ir jautriausius sektorius; tikras, ne deklaratyvus dokumentų supaprastinimas ir teisinis tikrumas. Vis dėlto pabrėžiama, kad protestas nebus chaotiškas, agresyvus, tiesiog norima garsiai ir viešai išsakyti savo poziciją.
„Kartais atrodo, kad žemės ūkis tampa mainų valiuta. Viena ranka iš mūsų reikalaujama vis aukštesnių standartų, kita ranka ES rinka atveriama produktams, kuriems tie standartai netaikomi. Mes labai aiškiai pasakėme: jei norime, kad ūkininkai laikytųsi ES taisyklių, importas turi atitikti tas pačias taisykles“, – sako A. Baravykas. Ši pozicija garsiai nuskambės ir šiandien.
Tiesa, EK viešai išsakyta mintis, kad bus bandoma su Pietų Amerikos „Mercosur“ prekybos bloku sutarti dėl aukštesnių jų gaminamos produkcijos standartų, žemdirbiams kelia juoką – kad atsirastų aukštesnių standartų ir reikalavimų, turi praeiti dešimtmečiai, ir tai priklauso ne tik nuo tų šalių įstatmų, bet ir žmonių mentaliteto. Europa ta prasme lenkia Pietų Ameriką, tačiau siūlymas naujos sutarties partneriams pagerinti savo produkcijos kokybę yra tiesiog nerealus.
Beje, visai neseniai ir netikėtai paaiškėjo, kad mūsų šalies žemės ūkio ministras Andrius Palionis taip pat pasirašė pritarimą „Mercosur“ sutarčiai, kurią kuruoja Užsienio reikalų ministerija. Kol kas Lietuvos sprendimas negalutinis, tačiau šalies ūkininkai sunerimo: sutartis neabejotinai pablogins visų Europos šalių žemdirbių padėtį rinkoje. Vis dėlto A. Baravykas ramina: Lietuva dėl šios sutarties labai nenukentės, tačiau iš solidarumo mes palaikome visos Europos ūkininkus.
Kartais atrodo, kad žemės ūkis tampa mainų valiuta. Viena ranka iš mūsų reikalaujama vis aukštesnių standartų, kita ranka ES rinka atveriama produktams, kuriems tie standartai netaikomi.
Reikalavimų per daug
Ketinimas mažinti BŽŪP finansavimą žemdirbiams kelia didžiausią galvos skausmą. Nors tai kol kas tik planuose, tačiau, kad planai netaptų tikrove, ūkininkai ir renkasi protestuoti. Tiesa, jau atsirado ir kai kurių europarlamentarų reikalavimų gerinti sąlygas žemės ūkiui, tačiau „Copa-Cogeca“ vis tiek įžvelgia grėsmę, todėl ir sako: jeigu susitaikysime su ketinimais, bus blogai.
„Reikalavimų žemės ūkiui taip pat galima sumažinti, – sako A. Baravykas. – ES turėjo klimato kaitos ambicijų, kol dar nebuvo karo. Buvo suprantama kryptis, bet ir dabar ši tema nepamiršta: reikia metano surinkimo, saulės elektrinių, gamtos apsaugos reglamentų, pelkių atkūrimo... Vis dėlto, ar reikia tai daryti ekstremaliomis sąlygomis, kai dabar tokia geopolitinė situacija? Kai statai namą, jei kyla gaisras, pirma gesini gaisrą, o tik paskui atnaujini statybos darbus.“
Pasak ŽŪR vicepirmininko, nelieka ir pinigų ūkininkams įgyvendinti šiuos reikalavimus. „Visi įsivaizduoja, kad ūkininkas turi pinigų ir pagrindinei veiklai, ir aplinkosaugai, klimatui gerinti. Tačiau situacija dabar tokia, kad Europoje vyksta vadinamasis gaisras – karas, o tokiomis sąlygomis niekas neperka prabangos prekių, nes pinigų reikia svarbesniems, išgyvenimo reikalams. Tai turėtų būti suprantama ir aukščiausiu politikos lygmeniu. Gal įšaldykime tą klimato kaitos paketą? Rusija Ukrainoje kasdien degina miestus ir į orą išmeta nežinia kokių nuodingų medžiagų, o mes bijome degtuką uždegti. Turėtų būti koks nors protingas sprendimas.“
Ūkininkai seniai kalba, kad jeigu rengiate sutartį su „Mercosur“, palengvinkite ir mums reikalavimus. Tačiau ne, mūsų aukšti standartai liks. Kokybė visada kainuoja brangiau. Pasieksianti pigesnė produkcija lengvai nukonkuruos europietišką brangesnę. Problemą gali pagilinti ir vartotojai: jiems reikia pigesnės produkcijos. A. Baravykas palygina, kas nutiko, pavyzdžiui, su kiaušiniais: „Visi šaukė, kad reikia tik laisvai ant kraiko laikomų vištų kiaušinių. Šis noras buvo patenkintas, o tada visi ėmė šaukti: kodėl pabrango kiaušiniai? Pabrango todėl, kad reikalavimai kainuoja daugiau, ir tai atsiliepia produkcijai.“
Svarbu pareikšti poziciją
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas sako, kad Žemės ūkio tarybos posėdyje taip pat buvo nutarta dalyvauti Europos ūkininkų proteste. „Lietuvos vėliavą tikrai pamatysite tarp protestuotojų, – sako A. Vanagas. – Dalyvausime ir mes, LGAA, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių asociacija. Kadangi organizuoja Europos žemdirbių asociacija „Copa-Cogeca“, Briuselyje turėtų dalyvauti apie 40 ūkininkų organizacijų. Sunku pasakyti, kiek atvyks iš Lietuvos, – tikrai aišku, kad organizuotai keliauja apie 50 ūkininkų, tačiau panašiai tiek dar važiuoja atskirai. Tai ne tik ūkininkų, bet ir nacionalinės svarbos klausimai, todėl turime dalyvauti juos sprendžiant, išreikšdami savo poziciją. Juk kalbame apie žemės ūkio ateitį.“
Sumažinus ES finansavimą, daug kas priklausytų nuo nacionalinio finansavimo. Tačiau ūkininkams norėtųsi, kad ES daugiau finansuotų už tų reikalavimų, kuriuos pati nustato, įgyvendinimą.
Beje, Lietuva ir taip bene labiausiai skriaudžiama ES, išmokos ūkininkams yra mažiausios (dar mažesnės nei kitose Baltijos šalyse, nors ir ten jos menkesnės nei kitose ES šalyse). Taigi, sumažinus BŽŪP finansavimą, Lietuvai jis reikštų daugiau nei kitoms šalims.
Per daug raudonų linijų
A. Vanagas sako, kad kartais dirbtinai iškeliama produkcijos savikaina. Juk žemės ūkis labai imlus, pavyzdžiui, brangstantiems energijos ištekliams, o tai kelia sąnaudas. Nuo sausio 1 d. atsiranda dar vienas trikdis – ES iniciatyva sukurtas anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmas, kai iš trečiųjų šalių įvežamos trąšos bus papildomai apmokestinamos. Tai dar padidins ūkininkų išlaidas ir atsilieps galutinei produkcijai. Tai žaliojo kurso padarinys, apie kurį nuolat kalbame, dėl kurio ūkininkai parranda konkurencingumą. Ypač dabar, kai ateina „Mercosur“, situacija atrodo labai grėsmingai. O kur dar kiti nuolat didinami reikalavimai, draudimai.
Įvykdyti nuolat keliamus reikalavimus yra brangu ir tai negalima užkrauti vien tik ant ūkininko pečių.
„Pati EK jau turėjo seniai suprasti, kad įvairiausiais draudimais, ribojimais nieko nepasieksi, labiau suerzinsi, nes ūkininkai jaus tarsi priespaudą, – sako A. Vanagas. – Kita kalba, jeigu skatinsi ūkininką, padėsi jam – tuomet atsiranda geriausias derinys, geriausias rezultatas. Proteste apie tai ir kalbama, kad reikia skatinti tas veiklas, kurių tikisi EK iš žemdirbių. Jeigu viską draudžia, visko tik reikalauja, o neskatina finansiškai, tai rezultato nebus. Įvykdyti nuolat keliamus reikalavimus yra brangu ir tai negalima užkrauti vien tik ant ūkininkų pečių. Be to, slegia ir stabdo nuolat brėžiamos raudonos linijos, nes bijai jas peržengti.“
Automobiliai ar maistas?
„Blogai, kad Lietuva Europos Parlamente neturi savo žmogaus iš žemės ūkio srities, kuris labiau suprastų žemdirbių problemas, tačiau yra EK žmonės, kurie supranta, tad reikia kliautis jais ir bandyti rasti bendrą kalbą, – įsitikinęs A. Vanagas. – Žemės ūkio sektorius yra ne tik nacionalinės svarbos, bet ir europiniu mastu labai svarbus sektorius. Svarbu, kad visa Europa sėkmingai apsirūpintų maistu, žinoma, ir padėtų kitoms pasaulio šalims, turinčioms apsirūpinimo maistu problemų. Blogiausia, kad viskas daroma ūkininkų sąskaita. Mes, žemdirbiai, norime teisingumo. Mes mielai atsisakytume bet kokios paramos, jeigu už produkciją būtų mokama teisinga kaina. Juk visame pasaulyje žemės ūkis remiamas, o ES mažinamas finansavimas, dar pridedami pertekliniai reikalavimai – taip Europos ūkininkai tampa nekonkurencingi pasaulyje.“
„Mercosur“ sutartis pirmiausia atvers geresnių galimybių Europos automobilių rinkai, paprastesniam eksportui į Pietų Ameriką. Tai tarsi rinkų mainai, nes bus atverta palankesnė rinka Pietų Amerikos šalių žemės ūkio produktų eksportui į Europą. Ar šiandien tai naudinga Europos žemės ūkiui, niekas per daug negalvoja. „Reikia daryti taip, kad nekenktų kitiems. Juk pačiai ES bus dar blogiau – vyks dar daugiau protestų“, – svarsto A. Vanagas.
Atrodo, automobilių pramonės lobistų balsas garsesnis priimant sprendimus dėl „Mercosur“ sutarties. Tik, virš Europos tvyrant karinio konflikto grėsmei, kažin kas svarbiau – mersedesų rinka ar maistas?
Naujausi komentarai