- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.
„Nors pandemijos, vėliau karo ir aukštos infliacijos kontekste atliktose apklausose būtinybę turėti santaupų gyventojai nurodydavo kaip vieną svarbiausių išmoktų pamokų, realiai poslinkis link didesnio finansinio saugumo – lėtas. Šįmet, palyginti su 2023 m., visiškai santaupų neturinčių gyventojų dalis sumažėjo 5 proc. punktais ir siekia 16 proc. Vis dėlto didesnioji dalis gyventojų bent minimalaus rekomenduojamo finansinio rezervo vis dar neturi“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak J. Cvilikienės, aukšta infliacija neabejotinai tapo kliūtimi daliai gyventojų sparčiau auginti santaupas, tačiau keisti finansinius įpročius dažnam sudėtinga ir be neigiamų išorinių faktorių.
Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų. Tokia pat dalis sako, kad jų finansinį rezervą sudaro vieno mėnesio pajamų dydžio suma.
13 proc. respondentų pažymi turintys santaupų, kurių suma nesiekia nė mėnesio pajamų.
Norint užsitikrinti geresnę finansinę sveikatą lietuviams pravartu būtų sekti Estijos pavyzdžiu.
„Kaimyninėje Latvijoje padėtis – kiek prastesnė. Čia bent minimalų rekomenduojamą trijų mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 24 proc. gyventojų, o 23 proc. apskritai neturi jokių santaupų. Vis dėlto, norint užsitikrinti geresnę finansinę sveikatą, lietuviams pravartu būtų sekti Estijos pavyzdžiu, kur bent minimalų rekomenduojamą finansinį rezervą turi 41 proc. gyventojų“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Pasak J. Cvilikienės, kai kuriose situacijose santaupų trūkumą bent iš dalies galėtų atsverti draudimo apsauga.
„Finansinis rezervas yra skirtas tiems atvejams, kai netikėtai sumažėja pajamos ar padidėja išlaidos. Tačiau turint, pavyzdžiui, namų turto draudimą, netyčia sugadinus namuose esantį brangų daiktą, žalą gali atlyginti draudimas ir nuosavų lėšų tam beveik ar visai neprireiks. Žinoma, apsidrausti nuo visų netikėtumų neįmanoma, tad minkšta finansinė pagalvė išlieka itin svarbi. Vis dėlto draudimas ar kitokios teisinės apsaugos gali reikšmingai sušvelninti galimus finansinius iššūkius“, – kalba J. Cvilikienė.
Kaip rodo tyrimas, visiškai jokia draudimo apsauga nepasirūpinę 16 proc. šalies gyventojų, o 44 proc. neužtikrinti, kad turima apsauga pakankama.
Tačiau apskritai, kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, situacija gerėja. Prieš metus visiškai užtikrinti dėl draudimo ir kitokios apsaugos buvo tik 12 proc. gyventojų, šįmet tokių – 32 proc.
Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2024 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Tyrimo metu buvo apklausti 6 tūkst. respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: po planinių darbų vėl įjungta „NordBalt“ jungtis
Atlikus kasmetinius planinius techninės priežiūros darbus Švedijoje ir Lietuvoje, vėl įjungta „NordBalt“ elektros jungtis, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
LTG: keičiantis keleivių įpročiams, vis daugiau bilietų perkama internetu2
Pasiūlius daugiau bilietų pardavimo galimybių, keičiasi ir pirkėjų įpročiai, praneša „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) įmonių grupei priklausanti bendrovė „LTG Link“. Skaičiuojama, kad šių metų rugsėjį intern...
-
Užimtumo tarnyba: artimiausiais mėnesiais nedarbo mažėjimo tiek Lietuvoje, tiek Europoje nesitikima
Spalį, kaip ir rugsėjį, Europos darbo rinkos barometras siekė 99,5 balo. Kaip praneša Užimtumo tarnyba, situacija Lietuvos darbo rinkoje taip pat ėmė blogėti. ...
-
Karinių ir kitų krovinių mazgą Palemone tikimasi įrengti 2026-ųjų pabaigoje6
Karinių ir civilinių krovinių krovos mazgą su siaurąja europine geležinkelio vėže Palemone tikimasi įrengti 2026-ųjų pabaigoje, o ją pradėti naudoti 2027-ųjų pradžioje, teigia „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valda...
-
Artėjant Vėlinių savaitgaliui, ragina pirkti mažiau: į kapus persikėlė vartotojiškumo kultūra6
Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui, prekybininkai stebi aktyvią prekybą kapų žvakėmis, išaugusią žvakių įdėklų bei plastikinių gėlių paklausą. ...
-
Kodėl obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą?1
Obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą. Per pastaruosius metus itin padaugėjo įvairių Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijų siūlymų. Vien per šiuos metus buvo išplatinta obligacijų už 200 milijonų ...
-
„Independence“ taps Lietuvos nuosavybe: terminalo reikės bent iki 2040-ųjų5
Šių metų pabaigoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklai „Independence“ tampant Lietuvos nuosavybe, „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, kad terminalo šaliai reikės bent iki 2...
-
Bedė į piktžaizdę – 40-mečiai vis dar gyvena su tėvais: raitotis rankoves dėl to žada ir merai4
Galvos skausmas dėl būstų taps ne tik gyventojų, bet ir merų rūpesčiu. Europos Komisija ruošia būsto įperkamumo planą. Jis dar ne viešas. Paaiškės tik gruodį, bet Briuselyje dirbęs LNK žurnalistas sužinojo, kad vietos vald...
-
Vis daugiau žmonių bėga iš miestų: kokios to priežastys?3
Remiantis statistika, per dešimt metų Vilniaus priemiesčiuose apsigyveno net 52 tūkst. gyventojų. Pasak ekspertų, tai kelia daug iššūkių: miestas turi rūpintis ne tik pagrindinėmis miesto gatvėmis, bet ir užtikrinti patogią inf...
-
I. Šimonytė atmeta prezidento kaltinimus dėl asmeniškumų formuojant VSD biudžetą8
Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta prezidento Gitano Nausėdos kaltinimus dėl asmeniškumų formuojant Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetą ir sako, kad prezidentas net nebando būti visiems vienodai teisingas. ...