- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojai tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų geriau koordinuoti energetikos klausimus – tokį atsakymą naujausioje „Eurobarometro“ apklausoje pateikė 71 proc. apklaustų šalies žmonių (ES vidurkis – 77 proc.), pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK).
EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, lietuviai iš ES pirmiausia tikisi mažesnių energijos kainų.
„Taip teigia 50 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES– vidutiniškai 40 proc.) Siekdama atliepti tokį lūkestį Europos Sąjunga jau įgyvendino daug svarbių sprendimų. Pavyzdžiui, elektros rinkos dizaino reformą, investicijas į tarpvalstybinius projektus, o nuo 2024-ųjų vidurio daugiau nei pusė ES energijos pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių“, – pranešime teigė M. Vaščega.
73 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 79 proc.) sutinka, kad ES klimato tikslo įgyvendinimas paskatins naujų darbo vietų kūrimą ir pritrauks daugiau investicijų į švarios energijos sektorių. 75 proc. lietuvių (ES 76 proc.) mano, kad ES politika sumažins priklausomybę nuo energijos importo, o 58 proc. (ES 69 proc.) – užtikrins mažesnes sąskaitas už energiją.
Be to, 59 proc. lietuvių mano, kad Europa pirmiausia turėtų elektrifikuoti – naudojant elektrą iš atsinaujinančių arba mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių šaltinių – visus galimus energijos naudojimo būdus, o 48 proc. apklaustųjų (ES – 62 proc.) teigė, kad Europa turėtų įvairinti savo energijos šaltinius. Tiek pat šalies gyventojų (ES – 54 proc.) teigė, kad, kai tik įmanoma, reikia taupyti energiją.
75 proc. lietuvių (ES 76 proc.) mano, kad ES politika sumažins priklausomybę nuo energijos importo, o 58 proc. (ES 69 proc.) – užtikrins mažesnes sąskaitas už energiją.
Paklausti, kokią pridėtinę vertę suteikė pastarųjų penkerių metų ES politika valstybėms narėms, 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 25 proc.) pabrėžė, kad Bendrija padėjo užtikrinti prieinamesnes energijos kainas, 36 proc. (ES 35 proc.) – rėmė investicijas į atsinaujinančiąją energiją.
31 proc. lietuvių (ES 27 proc.) teigė, kad yra svarbios ES investicijos į novatoriškas energetikos technologijas. 29 proc. (ES 22 proc.) mano, kad ES padėjo pagerinti pastatų energetinį naudingumą.
61 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 77 proc.) teigė, kad per pastaruosius penkerius metus pakeitė savo įpročius siekiant vartoti mažiau energijos kasdieniame gyvenime. 38 proc. jų (ES 55 proc.) teigė tam pritaikę savo transporto priemones, o 30 proc. (ES 41 proc.) – pakeitė energijos vartojimo darbe modelius.
Iš 40 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 44 proc.), kurie ėmėsi priemonių energijos suvartojimui namuose sumažinti, 70 proc. (ES 49 proc.) nurodė, kad apšiltino stogą, sienas, langus ar grindis.
17 proc. keitė katilą (ES 27 proc.), 15 proc. įrengė šilumos siurblį (13 proc.), 11 proc. – saulės kolektorių (22 proc.). Tuo metu 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje (37 proc.) teigė nieko nedarę dėl finansinių priežasčių, o 23 proc. – nes sprendimas priimamas kartu su jų namų savininku arba bendrasavininkais (36 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
Prezidentas susitiks su kandidatais į energetikos ir kultūros ministrus1
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrų postus, pirmadienį jis susitiks su pretendentais į Energetikos ir Kultūros ministerijų vadovus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius3
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?9
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės9
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...