Tyrimas: Lietuva – versliausia iš Baltijos šalių

Šiandien visame pasaulyje pristatyto AGER 2016 tyrimo duomenimis, lietuviai pozityviausiai iš Baltijos valstybių vertina verslumo ateitį šalyje – 43 proc. respondentų mano, kad per penkerius metus dirbančiųjų sau skaičius šalyje didės. Tai didesnis rezultatas negu Europos Sąjungos (35 proc.) ar pasaulio (39 proc.) vidurkiai. Latvijoje ir Estijoje šie skaičiai taip pat mažesni – atitinkamai 33 ir 36 proc.

Šiuos teigiamus skaičius papildo ir verslumo indekso AESI (angl. Amway Entrepreneurial Spirit Index) rodmenys, kur Lietuva užima aukštas pozicijas: ji kartu su Slovėnija dalinasi pirmąja-antrąja vietomis Europos Sąjungoje ir devintąja-dešimtąja pasaulyje. Tačiau dr. A. Kiškienė teigia, kad vien tik pozityvaus vertinimo ir teigiamų prognozių neužtenka.

„AESI indeksas yra skaičiuojamas pagal tris skirtingus matmenis: žmogaus norą tapti verslininku, turimas galimybes pradėti verslą ir žmogaus atsparumą socialiniam spaudimui.  Lietuvoje aukštą AESI indeksą lemia pirmasis rodiklis – noras tapti verslininku (78 proc.). Tačiau savo turimas galimybes teigiamai vertina tik 42 proc. respondentų. Toks didelis skirtumas rodo, kad mes esame labiau noro, o ne realių veiksmų valstybė. Vien požiūrio neužtenka, nes jis nedaro nieko – nei skatina ekonomikos vystymąsi, nei sukuria darbo vietas. Čia ir yra didžiausia mūsų šalies problema – žmonės nori, bet neturi pakankamai galimybių pradėti verslą“, – sako dr. A. Kiškienė.

Baimės ieškoti klientų neturi

Šiemet į AGER 2016 tyrimą pirmą kartą įtrauktas klausimas, kaip respondentai jaustųsi, jeigu patys turėtų ieškoti ir pritraukti klientų dirbant sau. Šiuo klausimu lietuviai savimi neabejoja – net 75 proc. respondentų savimi pasitiki ir jaustųsi patogiai ieškodami naujų klientų. Pagal šį rezultatą Lietuva su Kolumbija dalinasi ketvirta-penkta vietomis pasaulyje.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lietuvių mentalitetas ir naujų klientų paieška – sunkiai suderinami dalykai. Mes niekada negarsėjome kaip ekstravertų tauta, žinanti kaip parduoti prekes ir bendrauti su klientais. Manau, kad tokį rezultatą lemia jaunimo atsakymai, nes šiandien jie visai kitaip supranta klientų paiešką. Pavyzdžiui, jeigu prieš 15 metų būtume uždavę tokį klausimą, žmonės asocijuotų klientų paiešką su tiesioginiais pardavimais. Labai retai kuris žmogus tikrai nori tokį darbą dirbti: skambinti nepažįstamiems žmonėms, prieiti gatvėje, siūlyti savo prekes ar paslaugas. Bet dabar mes suvokiame klientų paiešką kitaip – į ją įtraukiami socialiniai tinklai, masinės žiniasklaidos priemonės, reklama, bendruomenės. Tokiu atveju ta veikla tampa visai kitokia, ji tampa norima, siejama su kūrybingu, inovatyviu darbu“, – komentuoja dr. A. Kiškienė.