- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuo dažniau žmonės vartoja alkoholį, tuo dažniau renkasi degtinę plastikiniame indelyje su nuplėšiamu dangteliu, parodė antrus metus iš eilės Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas.
Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, progomis alkoholį vartojantiems Lietuvos gyventojams degtinė plastikiniame indelyje su nuplėšiamu dangteliu - neaktuali. Į klausimą, ar yra gėrę stipraus alkoholio iš tokios pakuotės, teigiamai atsakė tik 0,2 proc. progomis alkoholio vartojančių respondentų.
Teigiamai į šį klausimą atsakė 12 proc. reguliariai, bet nedideliais kiekiais vartojančiųjų alkoholio. Tarp girtaujančiųjų - alkoholio vartojančių dažnai ir daug - plastikinis degtinės indelis su nuplėšiamu dangteliu įprastas jau 33 proc.
Galima sakyti, kas trečias girtaujantis žmogus degtinę geria iš taros, kurią Seimo narys Vytautas Kernagis vadino keliančia pasišlykštėjimą.
„Kiek man teko susidurti ir klausinėti, jokioje kitoje šalyje neteko matyti tokios alkoholio pakuotės. Lietuviai be galo išradingi. Degtinė plastikiniame indelyje su nuplėšiamu dangteliu - irgi išradimas, bet man asmeniškai jis kelia šleikštulį“, - sakė konservatorius.
Lietuviai be galo išradingi. Degtinė plastikiniame indelyje su nuplėšiamu dangteliu - irgi išradimas, bet man asmeniškai jis kelia šleikštulį.
V. Kernagis supranta prekybininkus, kurie prisitaiko prie rinkos. „Tačiau čia jau visuomenės apsisprendimo reikalas, ką mes toleruojame. Galima būtų prisigalvoti įvairiausių dalykų, bet mes jų nedarome. Pirkti ir gerti alkoholio iš plastikinių indelių - kur kas blogiau, nei rinktis „rašalą“ plastikiniuose buteliuose.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas ir Vytautas Kernagis siūlė uždrausti parduoti alkoholį puodelio tipo pakuotėse.
„Įstatymo pataisa buvo atmesta. Bet dabar lyg ir girdėjau, kad premjeras būtų už tai, jog neliktų jogurto indelių su degtine. Man net nesvarbu, kas tokią įstatymo pataisą inicijuos - mes su Saudargu, ar valstiečiai, tikiuosi, kad prie logiško siūlymo bus grįžtama“, - viliasi V. Kernagis.
Eltos pašnekovas supranta, kad žmonėms, kurie vartoja alkoholio, toks stiprių gėrimų įsigijimo būdas patogus, nes nereikia mokėti už tarą.
„Nusipirkai pora indelių, atsiplėšei, išgėrei prie parduotuvės ir viskas. Viešoje vietoje vartoti alkoholio negalima, bet kas ten pamatys, kad tu iš jogurto buteliuko vienu gurkšniu kažką susiverti. Man tai nesuvokiama. Akmens amžius. Kažkaip turime išmokti saikingai vartoti alkoholį. Jis turėtų būti kaip priedas, o ne esmė. Pas mus dar daug kam esmė“, - konstatavo V. Kernagis.
Kaip parodė „Nielsen“ 2016 metais atlikti rinkos tyrimai, prekyboje apstu alkoholinių gėrimų, skirtų išimtinai girtaujančių asmenų grupei. Tai stiprus alus, spirituotas vynas, degtinė vienkartiniuose indeliuose nuplėšiamu dangteliu.
„41,5 proc. visos alaus rinkos sudaro 6 laipsnių ir stipresnis alus, o kaimiškose vietovėse jis siekia net 57,5 proc. visos alaus rinkos. „Nielsen“ skaičiuoja, kad spirituotas vynas, stiprus alus ir degtinė vienkartiniuose indeliuose nuplėšiamu dangteliu sudaro apie 25 proc. viso Lietuvoje suvartojamo grynojo alkoholio“, - teikdami įstatymo pataisą konstatavo Seimo nariai P. Saudargas ir V. Kernagis.
Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, mūsų šalyje vyrauja buitinis alkoholizmas, geriame rečiau nei kitų šalių žmonės, bet nesaikingai.
Pasak Lietuvos statistikos departamento, alkoholio vartojimas mūsų šalyje mažėja jau šeštus metus iš eilės. Vis dėlto tyrimas atskleidžia, kad labai nedidelis girtaujančiųjų skaičius išgeria didžiulius kiekius alkoholio.
Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimui vadovavusi Vilniaus universiteto docentė Vita Karpuškienė mano, kad problemos esmei atskleisti tikslinga vidutinius rodiklius papildyti pasiskirstymo rodikliais. „Nedidelis procentas išskirtinių atvejų labai veikia vidurkį. Antrą kartą atliktas tyrimas patvirtino, kad dažnai ir gausiai girtauja šiek tiek daugiau nei 4 proc. lietuvių. Pagal tyrimo duomenis, šie asmenys išgeria 26 proc. viso suvartojamo alkoholio“, - pabrėžė mokslininkė.
Lyginant 2016 ir 2017 metų apklausų rezultatus, girtaujančiųjų dalis sumažėjo nuo 4,9 proc. iki 4,2 proc., tačiau išlieka didelė. Nuolat girtaujantys sukelia daugiausiai socialinių problemų.
Tyrimo duomenimis, beveik pusė girtaujančių asmenų per pastaruosius 12 mėnesių buvo įsivėlę į muštynes ar kitas smurtines situacijas.
Statistinis girtaujančio asmens portretas mažai pakito. Dažniausiai tai yra vyras (87 proc.), vyresnis nei 50 metų (49 proc.), turintis vidurinį (61 proc.) arba nebaigtą vidurinį (17 proc.) išsilavinimą, neretai neturintis darbo (bedarbis - 35 proc.), pajamos mažesnės nei 600 eurų per mėnesį (38 proc.), 32 proc. jų yra išsiskyrę, dauguma (59 proc.) savo finansinę padėtį apibūdina kaip blogą.
Tyrimo duomenimis, kaimo vietovėse girtaujančių asmenų kone dvigubai daugiau nei miestuose: kaime - 5,7 proc. (2016 m. - 8,5 proc.), mieste - 4,1 proc. (4,6 proc.), didmiestyje - 3,2 proc. (4,2 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių8
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nežinia, ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarim...