- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslo nuotaikos Lietuvoje šiemet yra geresnės negu pernai: keturi iš penkių didžiųjų įmonių teigia, kad jų finansinė padėtis yra palanki, rodo naujausias tyrimas.
SEB banko tyrimo duomenimis, 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra palanki. Pernai finansinę padėtį palankiai vertino 67 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje, o Estijoje – 56 proc. pernai ir 60 proc. šiemet.
„Šiemet Estijos ir Lietuvos verslo nuotaikos išties skiriasi. Estijoje dar niekada nebuvo tiek daug pesimistų, kiek jų yra dabar. O Lietuvoje ir Latvijoje įmonių finansų vadovai optimistiškesni ir teigiamai vertina verslo sąlygas“, – pranešime sakė SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius Artūras Vingrys.
Nepalankių kitąmet verslo sąlygų laukia 11 proc. apklaustų Lietuvos įmonių finansų vadovų, o palankių – 51 proc. respondentų, kone dukart daugiau negu pernai. Latvijoje nepalankių vertinimų buvo 17 proc., o palankių – 39 procentai.
Estijoje 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad artimiausios ateities verslo sąlygas vertina kaip nepalankias. Palankiai situaciją vertinančiųjų buvo 25 proc., kai tuo pat metu pernai – 39 procentai.
Kaip svarbiausią investicijų prioritetą Lietuvos įmonės nurodė pajėgumų didinimą, skaitmeninimą ir automatizavimą, naujų produktų ir paslaugų diegimą. Latvijoje dažniausiai įvardijo skaitmeninimą, automatizavimą ir inovacijas, Estijoje – grynojo pinigų srauto didinimą.
Anot tyrimo, Lietuvoje ir Estijoje padaugėjo įmonių, kurios laisvus pinigus planuoja panaudoti finansinėms skoloms mažinti. Latvijoje įmonių, planuojančių grąžinti skolas, dalis išliko beveik tokia pati kaip pernai.
Pasak A. Vingrio, po praėjusių metų sukrėtimų, 2023-aisiais didesnės įmonės prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių. Dabar daugumą bendrovių visose trijose Baltijos valstybėse labiausiai neramina bendros ekonomikos perspektyvos.
Apklausoje dalyvavo 277 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...