- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bankų rinka sparčiai keičiasi – prie to prisideda ir išmanieji telefonai, kurių dėka atsiranda patogesnių ir greitesnių mokėjimų už prekes bei paslaugas būdų. Šiais metais atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, bankų paslaugomis per mobiliąsias programėles naudojasi 28 proc. šalies gyventojų.
Pasak „Citadele“ banko Skaitmeninių kanalų vystymo projektų vadovės Ievos Vaitiekūnienės, stebina faktas, kad nors ir nemažai žmonių naudojasi bekontakčių atsiskaitymų galimybėmis, kol kas populiariausias būdas susimokėti už įvairias paslaugas ir prekes – grynieji pinigai.
Atsiskaitymus telefonu žmonės išbando
Dažniausiai mokėjimo kortele, įvedant PIN kodą, atsiskaitoma už stambesnius pirkinius kaip elektronikos priemonės ar baldai, perkami parduotuvėse (59 proc.). Dešimtadaliu mažiau žmonių (49 proc.) tokiu būdu susimoka už įsigyjamus rūbus arba batus.
„Toliau – kasdieniai pirkiniai, perkami maisto prekių parduotuvėse (33 proc.), t. y. kas trečias žmogus. Panašus kiekis žmonių už kasdienius pirkinius moka naudodamiesi bekontaktės kortelės mokėjimo galimybe, kai PIN kodo įvesti nereikia (27 proc.). Natūralu, jog mokėjimai su bekontaktėmis kortelėmis atliekami tik už smulkius pirkinius, nes taip galima atsiskaityti Lietuvoje už prekes ar paslaugas iki 25 eurų“, – sako I. Vaitiekūnienė.
Pasak jos, bekontakčiai atsiskaitymai telefonu palietus bekontaktį kortelių skaitytuvą šiuo metu deda pirmuosius žingsnius tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkoje. Tokius mokėjimus Lietuvoje už įvairias paslaugas vidutiniškai atlieka 1–2 žmonės iš 100.
„Kol kas daugiausiai tokiu būdu žmonės moka už įvairias pramogas. Šią paslaugą išbando įvairaus amžiaus žmonės, gyvenantys tiek didžiuosiuose miestuose, tiek kaimo vietovėse. Toks atsiskaitymo būdas yra ir patogus, ir saugus, todėl ateityje jis turėtų būti naudojamas ženkliai daugiau“, – teigia I. Vatiekūnienė.
Bankų rinkoje – integruojamos naujausios technologijos
Kaip teigia I. Vaitiekūnienė, tokios technologijos kaip bekontakčiai atsiskaitymai telefonu su asmens identifikacija per biometrinius duomenis arba mokėjimų tvirtinimas piršto atspaudu bankų rinkoje atsirado pakankamai neseniai.
„Atsiradus biometrinių duomenų naudojimo teisiniam reglamentavimui, bankai ėmėsi integruoti naujausias technologijas į mobiliąsias programėles“, – teigia I. Vaitiekūnienė.
Pasak jos, Lietuvos bankai atidžiai seka pasaulio tendencijas bei integruoja naujausias inovacijas tam, kad bankų teikiamos paslaugos būtų kuo saugesnės ir patogesnėms žmonėms.
Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, kol kas mobiliąja bankininkyste naudojasi trečdalis šalies gyventojų (28 proc.).
Grynieji – vis dar populiariausias būdas atsiskaityti
Grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaito vyresni nei 46 metų amžiaus žmonės. Taip už paslaugas ir prekes mokantys Lietuvos gyventojai daugeliu atveju yra iš mažesnių miestelių ir kaimo vietovių (63 proc.).
„Absoliuti dauguma (95 proc.) žmonių už turguje įsigytas prekes dažniausiai atsiskaito grynaisiais pinigais. Vos 3 proc. apklaustųjų už turguje įsigytas prekes sumoka įprasta mokėjimo kortele su PIN kodu, 2 proc. – bekontakte kortele. Taip greičiausiai yra todėl, nes turguose pardavėjai neturi bekontakčių kortelių skaitytuvų“, – I. Vaitiekūnienė.
Antra pagal populiarumą vieta, kur atsiskaitoma grynaisiais – tai grožio salonai (88 proc.). Už tokio pobūdžio suteiktas paslaugas grynaisiais dažniau atsiskaito 56 m. ir vyresni žmonės, rajoninių centrų gyventojai.
Trečioje vietoje – atsiskaitymas už įvairias pramogas, t. y. kavinėse, restoranuose, baruose, teatre, boulinge ir pan. Grynaisiais už šias paslaugas moka pusė apklaustųjų (51 proc.).
„Nemaža dalis regionų gyventojų grynaisiais moka ir už kasdienius pirkinius (39 proc.) arba rūbus, batus (33 proc.). Nors kol kas daugelis yra linkę mokėti už prekes ir paslaugas grynaisiais, matome tendenciją, jog žmonės vis dažniau atsiskaito kortelėmis arba telefonu palietę bekontaktį kortelių skaitytuvą. Ateityje tokių mokėjimų tik daugės“, – teigia I. Vaitiekūnienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus27
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...