- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šešėlis Lietuvos ekonomikoje traukiasi, tačiau vis dar išlieka plačiai paplitęs - trečdalis gyventojų turi draugų ar artimųjų, kurie dalį ar visas pajamas gauna „vokelyje”, beveik pusė gyventojų perka įvairias prekes iš nelegalių pardavėjų.
Be to, lietuviai linkę pateisinti bet kokios formos šešėlį – vidutiniškai kas trečias nemato nieko bloga dirbti nelegaliai ar gauti nelegalių pajamų, pirkti ar parduoti kontrabandines cigaretes, alkoholį ar degalus ir kitas neapskaitytas prekes, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su partneriais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje atliktas įsitraukimo ir požiūrio į šešėlį tyrimas.
„Iš visų tirtų šalių lietuviai dažniausiai nurodė, kad šešėlio priežastis yra per didelis apmokestinimas - tuo įsitikinę net 67 proc. gyventojų. Tai nestebina, nes mokesčių našta vien darbo santykiams Lietuvoje yra net 39 proc.” - pranešime spaudai sakė LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
29 proc. Lietuvos gyventojų sakė turintys draugų ar artimųjų, kurie pastaraisiais metais dirbo šešėlyje. Dažniausiai tai darbo sutartis turintys žmonės, „vokelyje” gaunantys dalį atlyginimo. Latvijoje ir Lenkijoje artimųjų, dirbančių nelegaliai, turi dar daugiau žmonių - atitinkamai 36 proc. ir 33 proc., Estijoje jų dalis siekia 26 proc., Švedijoje - vos 8 procentus. Labiausiai nelegali veikla paplitusi statybų sektoriuje.
„Net 70 proc. įsitraukusių į šešėlį Lietuvos gyventojų nurodė esantys įsitikinę, kad niekas jų nepagaus. Pavyzdžiui, Švedijoje, kur šešėlio dalis gerokai mažesnė, atvirkščiai, net 60 proc. nelegaliai dirbančiųjų mano, kad yra didelė tikimybė būti pagautiems. Tai įrodo, kad svarbiau ne griežtinti atsakomybę, o jos neišvengiamumą”, - tvirtino V.Žukauskas.
Lietuva ir Latvija regione pirmauja pagal neapskaitytų prekių paplitimą. Per pastaruosius metus du trečdaliai (63 proc.) lietuvių atskleidė bent kartą pirkę prekes ar paslaugas, nors turėjo įtarimų ar žinojo, kad pajamos už jas neapskaitomos. Beveik pusė (42 proc.) gyventojų įsigijo prekių žinodami arba įtardami, kad pardavėjas apskritai neturi teisės nieko pardavinėti, nėra įregistravęs veiklos ir nemoka mokesčių.
Dažniausiai Lietuvos gyventojai įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Įdomu tai, kad skirtingai nei kitose šalyse tarp populiarių nelegalių prekių Lietuvoje yra vaistai ir maisto papildai.
Tarptautinių ekspertų vertinimas taip pat nėra palankus Lietuvai. Austrijos ekspertas Friedrichas Schneideris (Frydrichas Šnaideris), kurio skaičiavimais remiasi Europos Komisija ir Pasaulio bankas, yra paskaičiavęs, jog šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvą pagal šį rodiklį Europos sąjungoje lenkia tik 4 šalys - Bulgarija, Rumunija, Kroatija ir Estija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...