- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį atvyko į Briuselį, kur valstybių ir vyriausybių vadovai pradės įtemptas derybas dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto.
Prie apskritojo stalo vadovai susės apie 16 val. Lietuvos laiku. Prieš tai G. Nausėda Briuselyje dar susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), Baltijos ir Šiaurės šalių vadovais, pranešė diplomatiniai šaltiniai.
Lietuvos prezidentas taip pat ketina susitikti su protesto akciją Briuselyje rengiančiais ūkininkais, kurie demonstracijoje reikalaus sparčiau didinti tiesiogines išmokas Baltijos šalių žemdirbiams.
Be lėšų žemės ūkiui G. Nausėda derybose akcentuos dar tris sritis – vadinamąją sanglaudos paramą, kuri skirta mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir Karaliaučiaus tranzito schemos finansavimą.
Susitikimo pabaiga sunkiai prognozuojama. Diplomatų teigimu, Lietuvos prezidentas su delegacija viešbutį Briuselyje užsisakė dviem naktims, iki šeštadienio.
Kompensacija dėl demografijos
Diskusijos dėl biudžeto tęsiasi jau kelerius metus. Pirmąjį pasiūlymą 2018 metais pateikė Europos Komisija, vėliau jį atnaujino ES pirmininkaujanti Suomija, o paskutinį projektą praėjusią savaitę pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis).
BNS surinkti duomenys rodo, kad naujausias projektas leistų Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet mažomis tiesioginėmis išmokomis nepatenkintiems šalies ūkininkams kol kas gerų žinių nėra.
Sanglaudos parama Lietuvai gali mažėti 24 proc., lyginant su dabartiniu 2014-2020 metų biudžetu – tokios „grindys“ nustatytos visoms valstybėms narėms.
Projekte taip pat siūlomos papildomos lėšos valstybėms, kurios prarado daug gyventojų – BNS skaičiavimu, pritaikius nustatytą formulę Lietuvai ši parama siektų apie 180 mln. eurų. Pasak diplomatų, pagal ankstesnį ES pirmininkaujančios Suomijos pasiūlymą sanglaudos parama Lietuvai būtų galėjusi mažėti 27 proc.
Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 75 proc. projekto sumos – anksčiau maksimali suma buvo 70 proc. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus.
Ūkininkai kels reikalavimus
Pasak informuotų šaltinių, tiesioginių išmokų Baltijos šalių žemdirbiams didinimo tempą Ch. Michelis pasiūlė tokį patį, kaip teikė ir Europos Komisija – preliminariai skaičiuojama, kad nuosekliai pamažu didinant lėšas 2027 metais išmokos lietuviams galėtų viršyti 200 eurų už hektarą ir siektų 80 proc. ES vidurkio.
Ch. Michelis taip pat siūlo leisti valstybėms perkelti daugiau lėšų tiesioginėms išmokoms iš kaimo plėtros programos, bet derybų išvakarėse Lietuvos diplomatai teigia, kad tai iš esmės nekeičia situacijos.
Į protesto akciją besirenkantys Lietuvos ūkininkai prezidento G. Nausėdos prašys reikalauti, kad išmokoms jiems daug sparčiau pasiektų ES vidurkį.
Lietuvos žemės ūkio tarybos organizuojamoje akcijoje Briuselyje turėtų dalyvauti apie 300 ūkininkų: iš jų 180 iš Lietuvos, dar prisijungs ūkininkų iš Latvijos ir Estijos, keletas vokiečių, prancūzų, austrų atstovų.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Europos Komisija siūlė kiek daugiau pinigų, bet kartu norėjo užkrauti didesnius įpareigojimus ir Lietuvos biudžetui – atitinkamai 552 mln. ir 20 proc. Lietuvos vyriausybė prašė 780 mln. eurų.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat tikisi užsitikrinti finansavimą „Rail Baltica“ geležinkelio projekto ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektams.
Prezidento lūkesčiai rezervuoti
Derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų kuo didesnis.
Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.
Prezidentas G. Nausėda susitikimo išvakarėse sakė, kad jo lūkesčiai yra rezervuoti, o naujausias biudžeto pasiūlymas „vertintinas tik kaip nedidelis žingsnis į priekį, siekiant suderinti valstybių narių įvairius interesus“.
Atsargius lūkesčius šią savaitę išsakė ir užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius, dalyvavęs parengiamosiose derybose.
„Nepaisant Europos Vadovų Tarybos pirmininko pastangų pasiūlyti kompromisą, valstybių narių pozicijos vis dar pernelyg nutolusios. Siekdami pakankamo finansavimo sanglaudos politikai ir tiesioginių išmokų suvienodinimo visiems ES ūkininkams, tikimės gerai subalansuoto ir sąžiningo biudžeto. Tuo tarpu pakankamas ir nenutrūkstamas finansavimas Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Kaliningrado specialiajai tranzito schemai yra iš sutarčių kylantys ES įsipareigojimai, todėl jų turi būti laikomasi“, – pranešime spaudai teigė A. Zananavičius.
Pasak diplomatų, jei šią savaitę susitarti nepavyks, dar vienas viršūnių susitikimas galėtų būti surengtas kovo mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...