- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Druskininkuose ir Birštone šiemet sumažėjo turistų iš Rusijos, tačiau tai kompensavo išaugę poilsiautojų srautai iš Lietuvos, Latvijos ir Izraelio.
Kai kurios kurortų sanatorijos džiaugiasi pritraukiančios vis daugiau turistų iš Skandinavijos šalių.
Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis BNS sakė, kad šių metų pirmąjį pusmetį bendras turistų skaičius augo.
„Geopolitinė situacija davė savo vaisius, tačiau tai kompensuoja Lietuva“, – sakė R.Palionis.
Užsieniečių kurorte sumažėjo 12 proc., tačiau 14,8 proc. padaugėjo į Druskininkus atvykusių lietuvių. Rusijos turistų sumažėjo 44 procentais, pastebimas ir 12,4 procento sumažėjęs vokiečių srautas. Tačiau latvių atvyko 31 procentu daugiau, taip pat Druskininkai sulaukė 25,5 proc. daugiau turistų iš Izraelio. Pasak R.Palionio, stulbina net 52 procentais išaugęs lankytojų srautas iš kitų šalių - pavyzdžiui, Švedijos, Čekijos, Slovakijos.
„Pusmetis rodo, kad srautas nemažėja, tiktai nedžiugina tai, kad mūsų turistai ir apskritai šio laikmečio turistai ilsisi, nakvoja, turistauja trumpiau negu anksčiau“, – apibendrino jis.
Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė sakė, kad didelių pokyčių kurortas nepajuto, nes į jį atvykstančiųjų didžiąją dalį iki šiol sudarė lietuviai.
„Jeigu kalbama apie Rusijos rinką, mūsų padėtis yra šiek tiek geresnė vien dėl to, kad pagrindinis kurorto klientas yra lietuvis. Užsieniečių procentinė išraiška yra šiek tiek mažesnė. Nepaisant to, ir lietuvaičių daug daugiau šiais metais atvyko, ir užsienio šalių svečių“, – sakė R.Kapačinskaitė.
Jos teigimu, maloniai nustebino pagausėję turistų srautai iš Lenkijos, kurie paskutinius metus traukėsi. Taip pat atvyksta daugiau skandinavų, latvių.
Panašią informaciją BNS pateikė ir šiuose kurortuose įsikūrusių viešbučių ir gydyklų atstovai: jie pastebi sumažėjusį lankytojų iš Rusijos srautą, bet sako sulaukiantys daugiau lankytojų iš kitų kaimyninių šalių, Skandinavijos.
„Latvijos piliečių apsilanko maždaug trečdaliu daugiau nei 2014 metais. Taip pat jaučiame ir svečių iš Baltarusijos vis aktyvesnį domėjimąsi sveikatinimo procedūromis Druskininkuose, be to, mūsų nuolatiniai svečiai iš Izraelio nepamiršta mūsų procedūrų ir atvyksta pas mus atsiveždami ir jaunąją kartą sveikatintis į Druskininkus. Galime pasidžiaugti ir dažniau girdima prancūzų kalba bei sutinkamais svečiais iš Skandinavijos šalių – jų susidomėjimą po truputį jaučiame, tikimės, kad jis nenuslūgs. Sulaukiame ir lankytojų iš Vokietijos, Ukrainos, Pietų Korėjos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių“, – BNS informavo Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ atstovė Jūratė Vaitkevičiūtė.
Druskininkuose įsikūrusio viešbučio „Violeta“ atstovo Mindaugo Matulevičiaus teigimu, dauguma svečių iš Rusijos yra nuolatiniai svečiai, todėl jų sumažėjimo įstaiga nepajuto: jų užsakymai sudaro apie 80 procentų visų užsakymų žiemos švenčių laikotarpiui. Tačiau viešbutyje pastebimas išaugęs baltarusių, ukrainiečių ir latvių susidomėjimas, naujų klientų tikimasi pritraukti iš Skandinavijos šalių.
Į Druskininkų ir Birštono kurortuose įsikūrusią „Eglės“ sanatoriją per devynis šių metų mėnesius atvyko net 480 proc. daugiau klientų iš Švedijos ir Norvegijos nei praeitais metais per tą patį laikotarpį.
„Šiuo metu aktyvesniais reklamos veiksmais formuojami ir srautai iš Vokietijos. Nors augimas kol kas nežymus, bet iš šios šalies atvyksta vis daugiau klientų, kurie orientuojasi į brangesnes paslaugas ir išleidžia mūsų šalyje daugiau pinigų“, – sanatorijos pranešime cituojamas rinkodaros direktorius Edgaras Briedys.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą atvyko 38,7 proc. mažiau rusų turistų nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...
-
Sviestas primena auksą jau ne tik spalva, bet ir kaina: toliau bus tik blogiau?
Prekybos tinkluose brangiausio sviesto kaina jau viršija 3 eurus. Pirkėjai juokauja, kad sviestas auksinis tapo ne tik pagal spalvą, bet ir kainą. Vieni iš lyderių ES esame ir pagal pieno kainą. Ekspertai pieno produktų kainų atžvilgiu ni...
-
Paluckas: tokios tarybos reikėjo anksčiau1
Vyriausybei iki sausio pabaigos ketinant įsteigti Maisto tarybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nepaisant jau išaugusių maisto kainų jų stebėsena ir analizė išlieka svarbi ir ateityje. ...
-
Lietuvoje pradedama kurti DI „smėliadėžė“
Lietuva dar labiau spartina dirbtinio intelekto (DI) plėtrą – pradedama kurti bandomoji DI reguliacinė aplinka, arba DI „smėliadėžė“. ...
-
Lietuva denonsavo sutartį su Baltarusija: nebebus skatinami abipusiai verslo ryšiai
Seimas denonsavo Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. ...
-
Budrys dėl prekių eksporto: jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prek...
-
Ministras: keliai gali būti finansuojami kaip komercinis projektas – ir tai nebūtų mokesčių kėlimas
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad būsimasis Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas. ...
-
Šadžius išdėstė, kaip Lietuvoje bus keičiami mokesčiai2
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad Vyriausybė planuoja ne mokesčių reformą, bet pakeitimus esamos mokestinės sistemos ribose, teikdama prioritetą jos stabilumui ir plačiam sutarimui visuomenėje bei politinėje bendruomenėje. Taip ...
-
Registrų centras: įsteigta rekordiškas skaičius naujų įmonių – daugiausia per 25 metus1
Pernai Lietuvoje įregistruota beveik 16,1 tūkst. naujų įmonių – 2,5 proc. daugiau nei 2023 metais, kai jų buvo įsteigta 15,7 tūkst., skelbia Registrų centras. ...
-
Savivaldai numatoma perduoti apie 800 km valstybinių kelių
Seimui antradienį ketinant priimti sprendimą ir leisti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) daugiau lėšų skirti savivaldybių perimtų valstybinių kelių priežiūrai, prezidento atstovas sako, jog rajonų kelių fondas padid...