Turistinėms lietuvių kelionėms į Baltarusiją trukdo vizos

Pasak abiejų šalių valdžios atstovų, jei įsigaliotų bevizis režimas ar simboliškas įvažiavimo mokestis, ne tik baltarusiai, bet ir lietuviai plūstelėtų susipažinti su LDK istoriniu paveldu.

Už 40 km nuo Lietuvos sienos yra buvęs svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XV–XVI a. amatų ir prekybos centras Lyda. Čia atstatyta dar kunigaikščio Gedimino statyta pilis. Dabar Lyda – pramonės regionas. Čia išplėtota žemės ūkio mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, stiklo pramonė, yra geležinkelio riedmenų remonto įmonių. Prie Lydos kasamos durpės, verslą plėtoja ir Lietuvos bendrovės.

Kur akis paganyti Baltarusijoje ras kiekvienas, nes čia gausu LDK paveldo objektų. Kol kas daugiau baltarusių atvyksta į Lietuvą, nei lietuvių į kaimyninę šalį.            

„Labai išvadų didelių daryti negalime, bet tendencijos jau spėjamos šių metų ir jos labai džiugina, nes situacija Rusijoje stabilizavosi, Baltarusija dabar pirmoje vietoje“, – sako Turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė.

„Baltarusija norėtų pasiūlyti savo sanatorijas, kuriose kaina atitinka kokybę, taip pat vandens turizmą. Jau šiuo metu galioja bevizis režimas vykstantiems į Belovežo girią trims dienoms. Mėginame tą patį padaryti ir Augustavo kanale. Viliamės tai paskatins turizmą į Baltarusiją“, – tikisi Baltarusijos sporto ir turizmo ministerijos Turizmo departamento direktoriaus pavaduotoja Natalja Jelisejeva.

Kartu pripažįstama, kad didžiausias dvišalio turizmo kliuvinys – vizos ir informacijos trūkumas, nors baltarusiai, nepaisydami brangių vizų, plūsta į Lietuvą apsipirkti. Pernai iš Baltarusijos atvyko 1 mln. 300 tūkst., o iš Lietuvos į Baltarusiją keliavo pusė milijono žmonių.

„Galbūt kliūtis yra kaina – 60 eurų kainuoja lietuviškos, 25 eurus baltarusiškos vizos. Dabar atsidarė jau daugiau vizų centrų, tai iš tikro vizą nėra sunku gauti. Galbūt stabdo žmones eilės pasienyje, kai reikia palaukti keletą valandų. Tai nelabai malonus procesas tiems, kurie vyksta vienam savaitgaliui“, – sako Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius.

„Pirmiausia reikia supaprastinti vizų režimą, tai, aišku, diplomatų darbas, o antras klausimas – reikia padaryti mūsų šalį patrauklią turistams iš Lietuvos ir Lenkijos. Dėl to mes šiandien įgyvendiname nemažai projektų, Gardino sritis – unikali teritorija, turinti turtingą kultūros paveldą“, – tikina Baltarusijos Gardino srities gubernatorius Vladimiras Kravcovas.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje, turizmą galėtų paskatinti vadinamasis 50 km koridorius, kai abiejų šalių piliečiai iki 50 km galėtų keliauti be vizų, įsigiję vos 20 eurų kainuojančią ir penkerius metus galiojančią kelionių kortelę. Tačiau biurokratiniai formalumai įstrigę Baltarusijoje, kuri, diplomatų teigimu, bijo dar gausesnių savo tautiečių kelionių į Lietuvą.