- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad teigiamas pokytis jaučiamas, tačiau verslui ir valstybei toliau reikia bendrai dirbti skatinant rinktis šiuos mokslus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS nurodė, kad šiemet elektronikos inžinerijos studijas pasirinko 453, pernai – 432 studentai, dalies studentų mokslą kompensuoja valstybė.
„Siekiant paskatinti stojančiuosius rinktis tokias specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai, šiemet neribotas priėmimas į prioritetinėmis laikomas studijų kryptis, tarp jų ir inžineriją. Jas pasirinkę įstojusieji, atitikę stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus, gali studijuoti nemokamai“, – teigiama ministerijos komentare.
Darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas sako, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, susidomėjusių elektronikos inžinerijos studijomis daugėja.
Stojimų rezultatai, bent Kauno technologijų universitete šiemet, palyginus su pernai, išaugo 30 procentų.
„Stojimų rezultatai, bent Kauno technologijų universitete šiemet, palyginus su pernai, išaugo 30 procentų“, – BNS teigė A. Francas.
Anot jo, prie to prisidėjo didelį darbuotojų trūkumą patiriančios užsienio bendrovės, įsikūrusios Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), – jos prisijungė prie tiksliųjų mokslų studijų populiarinimo kampanijos „Ateitis – elektronikams“.
„Mes pamatėme, kad tų specialistų nėra tiek daug paruošta, koks jų poreikis bus per ateinančius penkerius metus. Niekas nieko nedarė, tik atėmė vienas iš kito žmones. Taip toli nenuvažiuosi, tikslas yra padidinti tą talentų baseiną, kad jų būtų daugiau. Tai vienintelis kelias buvo visus kartu susodinti, ir konkurentus tiesioginius, švietimo įstaigas“, – sakė A. Francas.
„Kai prisidėjo penkios didžiosios elektronikos kompanijos, tai iš to bendradarbiavimo gavosi, kad mes tris metus šį projektą vykdome su tikslu didinti tą studentų skaičių ir jis po truputį auga“, – pridūrė jis.
Pernai Kauno LEZ veikiančios elektronikos gamybos įmonės, įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, paskelbė, kad per penkerius metus vien Kaune bus sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų elektronikos inžinerijos specialistams.
Kai prisidėjo penkios didžiosios elektronikos kompanijos, tai iš to bendradarbiavimo gavosi, kad mes tris metus šį projektą vykdome su tikslu didinti tą studentų skaičių ir jis po truputį auga.
Įmonės skelbė, kad Lietuvoje šių inžinierių yra keturis kartus mažiau nei jų reikia, todėl prie kritinės ribos priartėjęs specialistų trūkumas gali nulemti užsienio bendrovių plėtros bei investicijų planus.
A. Franco manymu, toks verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimas yra efektyviausias būdas skatinti elektronikos inžinerijos studijas.
„Tai reiškia, kad reikalingas labai tikslingas darbas verslo, mokslo ir valstybės kartu tose srityse, kurios valstybei reikalingos ir ypatingai, kai kalbama apie inžinerines specialybes, tai susiję su tiesioginėmis užsienio investicijomis, kuriamomis naujomis darbo vietomis, kurios dažnai yra gerai apmokamos. Taip pat – su švietimu ir profesiniu orientavimu jaunimo“, – kalbėjo A. Francas.
Iš Kauno LEZ veikiančių įmonių elektronikos inžinierijos specialistams darbą siūlo ir didieji investuotojai, tarp kurių – Vokietijos kapitalo „Hella Lithuania“ ir „Continental Automotive Lithuania“, Norvegijos elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonė „Kitron“, taip pat JAV bendrovė „Littelfuse“, Lietuvos „Teltonika Networks“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, elektronikos inžinerijos krypties studijas Lietuvoje siūlo Kauno technikos, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus universitetai, Vilniaus ir Kauno technikos, Vilniaus technologijų ir dizaino, Utenos, Šiaulių valstybinė ir Panevėžio kolegijos – pastaroji taip pat rengia trumposios pakopos elektronikos inžinerijos studijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemės grąžinimo procese Seimas linkęs dar šiais metais padėti tašką1
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginant už ją. ...
-
Siūlo valstybės kompensacijas būsto nuomai sieti su pajamomis3
Seimas spręs, ar nuo 2024 metų sugriežtinti būsto nuomos kompensacijų mokėjimą – jas siūloma sieti su nuomininko pajamomis. ...
-
Užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą: kai plačiai atveri duris, ateina ne tik balti ir pūkuoti3
Lietuva užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą. Finansų ministerija planuoja griežtinti kriptovaliutų ir kriptoturto veiklą. Ji parengė keliolika įstatymų pakeitimų projektų. Kriptoverslas yra menkai reguliuojamas, dėl to ten neretai gali būti ...
-
Tyrimas: kalėdines dovanas yra perdovanojęs kas trečias Lietuvos gyventojas2
Trečdalis (33 proc.) Lietuvos gyventojų teigia bent kartą perdovanoję iš kito žmogaus gautą dovaną ar turėtą daiktą. Tačiau SEB bako iniciatyva atliktas tyrimas atskleidžia prieštaringą lietuvių požiūris į perdovanojimą. Bemaž ...
-
Maisto kainų kritimas gyventojams kelia juoką: neįžiūrėsi net su didinamuoju stiklu23
Po dviejų mėnesių pertraukos kai kurių maisto produktų kainos vėl smuko. Labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava, tačiau pabrango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai. Prekybininkai teisinasi, kad kainos galėtų kristi...
-
Finansų ministrė: atrodo, kad visko gyvenime matei, bet atsitinka kažkas netikėto15
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad kitų metų biudžeto projektas atliepia esminius lūkesčius ir rezultatas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad kiekvieną kartą biudžeto priėmimo proceso metu pasitaik...
-
Apgadinta ar paklydusi siunta: ką daryti ir kaip išvengti1
Kasmet gruodį, prieššventiniu laikotarpiu, Ryšių reguliavimo tarnyba sulaukia daugiau vartotojų skundų dėl dingusių ar sugadintų siuntų. Ne visi žino, kaip elgtis tokiu atveju. Ir kas kaltas: siuntėjas, kurjeris ar abu kartu? Spe...
-
Užimtumo tarnyba: sezoniškumas lapkritį mažino darbo rinkos aktyvumą
Sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – žiemai būdingas jos lėtėjimas turėjo įtakos paskutinio rudens mėnesio darbo rinkos rodikliams: mažiau darbo ieškančių žmonių sugrįžo į darbo rinką, šiek tiek padidėjo ...
-
Ekonomistai: defliaciją lapkritį skatino išpardavimai, gruodį – degalai bei šildymas4
Po dviejų mėnesių pertraukos lapkritį Lietuvoje vėl fiksavus defliaciją ekonomistai sako, jog tam įtakos turėjo išpardavimai, tuo metu metinę infliaciją vis dar palaiko maisto kainos. Jų manymu, gruodį vartotojų kainos taip pat turėtų ma...
-
Lietuvos eksportas šiemet sumenko 9,6 proc., importas – 13,8 proc.1
Lietuvos prekių eksportas per 10 šių metų mėnesių siekė 33,159 mlrd. eurų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o importas – 37,489 mlrd. eurų, arba 13,8 proc. mažiau. ...