Viename Londono prekybos rajone pradėjo cirkuliuoti nauja valiuta. Šitaip verslininkai stengiasi išgyventi sunkmetį, rašo Didžiosios Britanijos žiniasklaida.
Nauji pinigai skinasi kelią
Išvaizda nauji banknotai mažai skiriasi nuo tikrų svarų sterlingų. Jie irgi turi vandens ženklus, hologramas ir serijinius numerius. Tik ant jų puikuojasi ne karalienė Elžbieta II, o vietinės Brikstono rajono įžymybės: kovotoja už juodaodžių moterų teises Olive Morris, aplinkos apsaugos aktyvistas Jamesas Lovelockas, istorikas C.L.R.Jamesas.
Rajono verslininkai keičia paprastus svarus sterlingų į Brikstono svarus sterlingų santykiu vienas už vieną. Naudotis naujais pinigais rajono gyventojus skatina reklama (nuoroda:
„Jeigu atsiskaitysite Brikstono svarais sterlingų, gausite 10 proc. nuolaidą. Mokate dvidešimt - grąžinu du. O jeigu mokate paprastais pinigais, jokios nuolaidos negausite“, - paaiškino muzikos parduotuvėlės savininkas Bleckas Deckeris.
Atsiskaityti Brikstono svarais sterlingų galima tik šiame rajone ir tik tose įstaigose, kurios sutiko dalyvauti šiame projekte. Priimti naujus pinigus sutiko jau 70 Brikstono verslininkų. Jie įsipareigojo iškeisti 10 tūkst. svarų sterlingų į naują valiutą.
Parama vietos verslui
Vienas projekto iniciatorių Timas Nicholsas paaiškino, kad naujos valiutos tikslas yra palaikyti rajono ekonomiką ir apsaugoti mažas vietines parduotuves, apsuptas ir spaudžiamas stambių prekybininkų.
„Jeigu perkame prekybos centre, 90 proc. mūsų pinigų iškeliauja iš Brikstono. Mes maitiname stambias bendroves, nors visi norėtume, kad pinigai liktų čia“, - paaiškino vyras.
Jam tenka atremti daug kritikos. Kai kurie specialistai teigia, kad nauja valiuta yra ekonominis triukas, kvepiantis protekcionizmu ir bandymu išvengti mokesčių. Kiti įspėja, kad Brikstono svarai sterlingų gali būti lengvai padirbinėjami.
Gyventojų nuomonės išsiskyrė
Brikstono gyventojų nuomonės taip pat išsiskyrė. Aktorius Anthony Shusteris vienas pirmųjų ryžosi mesti iššūkį globalizacijai ir iškeitė 20 svarų sterlingų į naują valiutą. „Puiki idėja! Dabar už šiuos pinigus nusipirksiu daržovių ir vyno“, - entuziastingai kalbėjo vyras.
Websterių šeima gyvena Brikstone nuo XIX a. ir jau daugiau nei 140 metų prekiauja avalyne. Dabar jų parduotuvėje šalia užrašo „Įsteigta 1870 metais“ puikuojasi dar vienas: „Priimame naujus pinigus.“
„Štai, turiu vieno ir dvidešimties svarų sterlingų banknotus, - naujus pinigus parodė parduotuvės šeimininkas Jamesas Websteris. - Žmonėms labai patiko ši idėja. Valio! Nuo šiol turime savo valiutą!”
Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC kalbinti praeiviai pateikė įvairių nuomonių.
„Tai labai gera idėja vietos bendruomenei. Savo valiuta skatina žmones apsipirkti jų rajono parduotuvėlėse, o ne centre“, - sakė viena praeivė. Kita galvojo priešingai: „Tai yra beprasmiška. Kam nešioti su savimi šiuos popierėlius, jeigu niekur kitur jais neatsiskaitysi?“
Nauja valiuta visiškai nedomina imigrantų iš kitų šalių, kurie dirba Londone stengdamiesi pramaitinti tėvynėje likusias šeimas.
„Pririnksite šitų popierėlių, ir ką veiksite, kai reikės kur nors išvažiuoti?“, - stebėjosi batsiuvys Jai Shauhanas.
„Tai yra paprasti talonai“
Ekonomikos ekspertė Mary Fee teigia, kad neturėdami pripažinimo visoje šalyje Brikstono pinigai iš esmės tėra talonai prekėms įsigyti. Pasak jos, nauji pinigai atsirado kritus pasitikėjimui oficialia valiuta.
„Kažkas panašaus buvo, kai sugriuvo Sovietų Sąjunga. Tas pat neseniai įvyko Argentinoje, - aiškino ekonomistė. - Krizės laikais žmonės imasi barterinių mainų. Jie klausia vieni kitų: kuo aš galiu tau padėti ir kaip tu man už tai atsilyginsi? Kitaip tariant, jie užmezga nepiniginius ekonominius santykius.“
Laikraščio „The Guardian“ apžvalgininkas George'as Monbiotas teigė, kad pinigus gali pakeisti bet kas. „Per praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio krizę britų įmonės ėmė atsiskaitinėti triušių uodegomis, kriauklėmis, mediniais ir metaliniais žetonais, - priminė žurnalistas. - Visi šie daiktai gali būti pinigais, jeigu žmonės susitaria naudoti juos kai mainų priemonę.“
Eksperimentuoja ir kiti
Brikstonas, garsėjantis savo triukšmingomis gatvėmis, aktyviu naktiniu gyvenimu ir dideliu nusikalstamumu, nėra vienintelis Didžiosios Britanijos rajonas, turintis savo valiutą. Ja gali pasigirti dar trys šalies administraciniai vienetai.
„Vietinė ekonomika yra tarsi kiauras kibiras. Uždirbti pinigai išleidžiami kitur, jie dingsta, o vietinė ekonomika lieka nuskurdinta, - aiškino Benas Brangwynas iš organizacijos „Totnes Pound“, kuri irgi sukūrė savo valiutą Totnese, Devono grafystėje. - Vietiniai pinigai užkerta tam kelią. Pinigai lieka kibire, kaupiasi turtas, didėja gerovė.“
B.Brangwynas pripažino, kad tai yra drąsus eksperimentas. Bet vyras įsitikinęs, kad ateityje Didžiojoje Britanijoje cirkuliuos net 2 tūkst. vietinių valiutų.
Panašiam eksperimentui taip pat ryžosi Luiso ir Straudo miesteliai.
Ar grįšime į Viduramžius?
Vietinė valiuta cirkuliuoja ne vien Didžiojoje Britanijoje. 2006 m. ji atsirado ir Berkšyro miestelyje, JAV Masačusetso valstijoje. Viena iš projekto iniciatorių Susan Witts pripažįsta, kad išlaikyti vietinę valiutą yra labai sunku.
„Privalai išmokyti darbuotojus naudoti naujus pinigus, keisti apskaitos procesą. O kai viskas pradeda eiti sklandžiai, nauja valiuta pasidaro niekam nereikalinga, - sakė S.Witts. - Sunkiais laikais verslas ieško įvairiausių būdų, kaip išgyventi. Žmonės stengiasi patys būti savo ateities šeimininkais.“
Ekonomistai nedrįsta prognozuoti, ar vietinės valiutos bus gyvybingos. Dauguma jų visgi viliasi, kad ekonomika netrukus vėl pradės augti, ir pasaulis negrįš į Viduramžius, kai savo monetas kalė kiekviena gyvenvietė, turėjusi turgų, o visoje Europoje galima buvo suskaičiuoti tūkstančius įvairių valiutų.
Savi pinigai – nuolaidoms
Litas Lietuvoje kol kas konkurentų neturi, tačiau šalies prekybininkai nuolat vilioja pirkėjus išleisdami savus pinigus. Praėjusiais metais prieš Pekino olimpiadą buitinių prekių tinklas "Topo centras" pirkėjams siūlė 31,5 proc. nuolaidą, už kurią klientams dalyti „Topo" litai. Tik šio tinklo parduotuvėse galiojantys popieriniai pinigai buvo pažymėti specialiais numeriais ir hologramomis, kad nebūtų padirbinėjami. „Topo" litais buvo galima sumokėti 10 proc. naujo pirkinio sumos.
Panašius pinigus, atliekančius nuolaidų ar dovanų čekio funkcijas, turi ir daugiau prekybininkų. „Maximos" prekybos centruose galima gauti „Ermitažo" pinigų, „Senukų" prekybos centras dalijo įvairaus nominalo dovanų čekius, picerijų tinklas „Čili" taip pat kadaise dalijo „litus", vėliau juos pakeitė nuolaidų kortele.
Litus kopijuoti draudžiama
Lietuvos įstatymai verslui neleidžia itin uoliai naudotis nacionalinės valiutos atvaizdu. Viena šarvuotas duris gaminusi įmonė prieš šešerius metus užsitraukė Lietuvos banko nemalonę, kai ėmė platinti 50 litų banknoto dizaino reklamines skrajutes. Kadangi nuolaidų kuponai buvo itin panašūs į tikrus pinigus, baimintasi, kad sukčiai juos gali įbrukti senyvo amžiaus žmonėms vietoj tikrų 50 litų. Lietuvos bankas nustatė, kad įmonė pažeidė ne tik Banknotų atvaizdų naudojimo tvarką, bet ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, nes Lietuvos bankas yra sudaręs autorinių darbų sutartį su banknotų dizainą kūrusiais dailininkais. Bendrovės pareikalauta nebeplatinti reklaminių skrajučių.
Pagal nustatytą tvarką be Lietuvos banko leidimo galima naudoti vienpusių kopijų banknotus, kurių dydis yra ne mažiau kaip 125 proc. arba ne daugiau kaip 75 proc. atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio. Gali būti ir dvipusės kopijos, jų dydis turi būti ne mažiau kaip 200 proc. arba ne daugiau kaip 50 proc. atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio.
Naujausi komentarai