Trišalė taryba pradėjo svarstyti Darbo kodekso pakeitimus

Posėdyje nuspręsta klausimus perduoti Darbo santykių komisijai, kuri Seimo narių siūlymus išanalizuotų, o diskusijos bus tęsiamos kitame Trišalės tarybos posėdyje.

„Iki kito posėdžio grįšime jau su išvadomis iš komisijos ir kaip jie siūlys suformuluoti, o kitą posėdį priimsime sprendimą“, – sakė Trišalei tarybai pirmininkaujantis socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Antradienį posėdyje dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pristatė siūlymą įrengti vaikų valandinės priežiūros kambarius valstybės ir savivaldybių įstaigose, jeigu jose yra bent 100 darbuotojų. Anot jos, tai kurtų šeimai draugiškesnę darbo aplinką.

„Tai nebūtų vaikų ugdymas, o trumpalaikė priežiūra, apibrėžta iki trijų valandų. Vaikų kambariai būtų ypač naudingi praktine prasme, kai vaiko pamokos baigiasi anksčiau nei tėvų darbo valandos, nereikėtų rūpintis parvežimu į namus ar kas prižiūrės tą laiką“, – posėdyje sakė Seimo pirmininkė.

Anot jos, tikėtina, kad tai paskatintų mažesnes viešojo sektoriaus įstaigas ir privačias įmones sekti tokiu pavyzdžiu, tačiau tai joms būtų tik rekomendacija.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat siūlo taikyti sutrumpintą 32 valandų darbo savaitę vienam iš tėvų, jei jis grįžta į darbą nepasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Pasak jos, tai nebūtų nauja socialinė garantija, o tik alternatyvos sukūrimas.

„Asmuo galės arba dvejus metus būti vaiko priežiūros atostogose, arba jas sutrumpinti ir grįžti į darbo rinką anksčiau, mainais gaunant lankstesnes darbo sąlygas, iki kol vaikui sukaks treji metai“, – teigė ji.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė sveikinanti tokį pasiūlymą, tačiau sakė nesuprantanti, kodėl tai negalėtų būti taikoma ir privačiame sektoriuje.

„Jeigu kalbame apie vaiko priežiūros sutaupytus pinigus, tai tauposi ir ten, ir ten. Tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje tėvai išeina vaiko priežiūros atostogų. Jūs palaikote ir iniciatyvą, kad vaiko priežiūros pinigai išeinant į darbą turėtų mažėti. Mes, priešingai, sakome, kad jie turėtų išlikti darbuotojams, vien dėl to, kad galbūt galėtų auklę pasisamdyti“, – teigė ji.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė, kad tokią pat tvarką taikyti privačiose įmonėse būtų sudėtinga.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad priėmus tokį siūlymą, liks neaišku, kaip elgtis su tais darbuotojais, kurie pasamdyti terminuotam laikui, pakeisti į motinystės atostogas išėjusį asmenį.

„Jei mama grįš anksčiau, lieka klausimas, ką daryti su darbuotoju, kuris dirba terminuotą laiką. Ar palikti jį vienai dienai, ar kaip, čia neaišku“, – sakė jis.

Tuo metu parlamentaras Linas Jonauskas Trišalei tarybai pristatė siūlymą, kad dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų darbdavys su darbuotoju privalėtų sutarti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio darbo pradžios.

A. Romanovskis teigė, kad šią tvarką galėtų tikrinti Valstybinė darbo inspekcija, o ne Darbo kodekso pataisa. R. Sartatavičius pridūrė, jog Darbo kodekso keitimas būtų perteklinis ir nereikalingas. Tuo metu profsąjungos teigė pritariančios Seimo nario siūlymui.

Trišalė taryba diskutavo ir dėl Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno ekspremjero Sauliaus Skvernelio siūlymo, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį būtų suteikiama tėvams, auginantiems du vaikus iki 16 metų. Dabar tokią lengvatą gauna tėvai, kol jų bent vienam iš vaikų sueina 12 metų.

Viceministras V. Šilinskas teigė, jog didesnė problema yra ne dėl vaikų amžiaus, o dėl jaunesnių vaikų ir tėvų, kurie turi vieną vaiką, todėl jis siūlė svarstyti numatyti „mamadienį“ kas trečią mėnesį.

A. Romanovskis kalbėjo, jog S. Skvernelio siūlymas darbdaviams kainuotų apie 72 mln. eurų, todėl  teisingiau būtų svarstyti visą motinystės konceptą, o ne atskirus „mamadienius“.

Tuo metu Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sakė, kad norint skatinti gimstamumą bei skirti laisvadienių ir vyresnių vaikų turintiesiems tėvams, už tai turėtų mokėti mokesčius visi, o ne tik tos įmonės, kuriose yra vaikų turintys darbuotojai.

Trišalė taryba antradienį nediskutavo dėl siūlymo nemokėti išeitinių pašalpų per prastovą iš darbo savo noru išėjusiems darbuotojams. Dėl šio klausimo jau anksčiau išsiskyrė tarybos narių nuomonės – profsąjungos tam nepritarė, o Vyriausybės bei darbdavių atstovai siūlymą palaikė.