Garsiai pradėtas statyti tiltas per Nerį turėjo sujungti Latvijos ir Lietuvos sienas „Rail Baltica“ geležinkelio vėže. Tačiau darbai nebevyksta. Ketverius metus trukę darbai pasirodė esantys su defektais, o plakatas skelbia, kad darbams užbaigti liko mėnuo.
Vietiniai gyventojai pastebi, kad statybose niekas nevyksta jau ne pirmą mėnesį.
„Seniai jau čia, keli mėnesiai, stovi viskas. Taip laukėm, galvojom, bus, ir nieko. Kodėl, nežinau“, – sakė vietos gyventoja Aldona Grybauskienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dėl užstrigusių statybų daug nepatogumų ir vietiniams. Jie pasakoja, kad po stipresnio lietaus užliejamas pagrindinis kelias ir žemiau esančių namų teritorijos.
„Ten pievos užsemtos būna, žmonėms ten blogai, ganyklos“, – pasakojo A. Grybauskienė.
Gyventojai apskritai nebetiki, kad sulauks šio projekto pabaigos.
„Valdžia plauna pinigus, projektas yra, kuris laimėjo, tas laimėjo, nežinau, kaip toliau bus“, – svarstė vietos gyventoja Ilona Sprindytė.
„Nu, iki mirties gal pabaigs“, – pridūrė vyras.
„Rail Balticos“ atstovas pripažįsta, kad statybų neatitikimų aptinkama ne tik Jonavoje, bet ir kitose vietose. Juos būtina pašalinti, kad darbai galėtų tęstis.
„Slenka šlaitai, vandens išplovos. Taip, baigus statybas, neturėtų būti, ne taip padaryta“, – pripažino „Rail Balticos“ programos vadovas Arenijus Jackus.
Geležinkeliečiai dėl broko kaltina rangovą, o šis atkerta dar darbų pradžioje įspėjęs apie projekto trūkumus, tačiau neva liko neišgirstas.
„Dėl esamos situacijos kreipėmės 24 metais, konstatuodami, kad tai blogas sprendinys. Kreipėmės 15–17 kartų, mums pritarė inžinierius, sprendinys netinkamas“, – teigė „Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis.
Kas kaltas dėl broko, greičiausiai spręs teismas.
Nors kai kur darbai sustoję, „Rail Balticos“ atstovai tikina, kad Lietuva vis dar bando suspėti laiku: tiesiamas geležinkelis tarp Kauno ir Panevėžio, klojami bėgiai Lenkijos kryptimi, projektuojamas Kauno mazgas, o Vilnių ir Kauną planuojama sujungti kintamo pločio vėže.
„Baltijos šalių premjerai sutarę projektą pavėlinti iki 2034 metų, bet Lietuva laikosi nuostatos užbaigti iki 2030-ųjų“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ Korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas.
Dar prieš išryškėjant „Rail Balticos“ problemoms Lietuvoje, projektas strigo Latvijoje, kur kilo abejonių, ar pavyks jį tęsti.
Su latviais turim daugiau problemų.
„Su latviais turim daugiau problemų, bet pasikeitus vyriausybei, jei premjeras bus premjeru, projektas, panašu, kad iš mirties taško turėtų pajudėt Latvijoje“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Europarlamentarai „Rail Baltica“ vadina strateginiu projektu, dėl kurio finansavimo vyksta derybos. Tačiau dabar kalbama jau ne apie viso projekto užbaigimą, o bent pagrindinės linijos nutiesimą.
„Derybose „Rail Baltica“ išlieka tarp kertinių projektų, kuriems finansavimas numatytas 2027–2034 metams. Tai leis projektą pabaigti iki to, kad būtų pagrindinė linija, po to atšakos, papildomi darbai“, – aiškino Transporto ir turizmo komiteto pirmininko pavaduotojas Virginijus Sinkevičius.
Pasak politikų, jau dabar aišku, kad pinigų viskam neužteks, o brokas ir stringantys darbai Baltijos valstybėse nemotyvuoja Europos politikų skirti dar daugiau pinigų.
„Dabar trijų Baltijos valstybių lūkestis – 10 mlrd. Dideli pinigai. Daugiau nei 20 mlrd. sudėta į projektą ir dar norime kone pusės iš viso reikalo. Tik pasiekimai inspiruoja geriems sprendimams. Mūsų pozicija gana silpna“, – pabrėžė Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.
Naujame ES biudžete transporto, energetikos ir karinio mobilumo projektams siūloma skirti 47 milijardus eurų. Kiek iš šios sumos teks „Rail Balticai“ ir Baltijos šalims, paaiškės po derybų.
Naujausi komentarai