- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos logistikos įmonės, susiduriančios su vairuotojų trūkumu, transporto saugojimo aikšteles pildo prastovose laukiančiais vilkikais. Didėjant vairuotojų stygiui, verslas ragina Vyriausybę skirti papildomus išteklius Lietuvos konsulatams užsienyje, kurie padėtų greičiau samdyti trūkstamos profesijos kvalifikuotus darbuotojus.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, transporto ir saugojimo sektoriuje iki karo Ukrainoje buvo per 4 tūkst. laisvų darbo vietų. „Tačiau laisvų darbo vietų skaičius jau po kelių mėnesių gali išaugti dukart, kadangi iki to laiko baigs galioti leidimai dirbti užsieniečiams Šengeno zonoje, o naujų leidimų išdavimas stipriai stringa“, – sako P. Drižas.
Pasak jo, transporto ir saugojimo sektorius užima lyderio poziciją pagal laisvų darbo vietų skaičių ir jo augimą. Verslas susiduria su nuolatine vairuotojų trūkumo problema, kuri gilėja. Sudėtingą laikotarpį išgyvenančios transporto įmonės finansinės pagalbos iš valstybės neprašo, tačiau ragina Vyriausybę skubiai spręsti vairuotojų įdarbinimo klausimą, pažymi P. Drižas.
Lietuvoje iš 140 tūkst. darbuotojų visame sektoriuje apie 80 tūkst. yra vairuotojai. Iš jų apie 70 proc. yra trečiųjų šalių piliečiai – daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos. Lietuvoje įdarbinti ukrainiečiai grįžo ginti tėvynės, o vizų išdavimas baltarusiams sustabdytas.
Vairuotojų iš Kaspijos šalių įdarbinimas yra racionalus žingsnis, kadangi jie galėtų dirbti artimoje savo kultūrai rinkoje.
TTLA Užsienio reikalų ministerijai pasiūlė taikyti išimtį darbo vizoms gauti Baltarusijos piliečiams atvykusiems įmonių kvietimu. Įdarbinimo klausimams spręsti taip pat pasiūlyta skirti papildomus išteklius konsulatui Kazachstane, įsteigti konsulatą Kirgizijoje.
„Dėl karo Ukrainoje keičiasi prekybos keliai, o Kaspijos jūros regionas tampa svarbiu sausumos transporto koridoriumi, krovinius vežant tarp Europos ir Azijos. Vairuotojų iš Kaspijos šalių įdarbinimas yra racionalus žingsnis, kadangi jie galėtų dirbti artimoje savo kultūrai rinkoje“, – sako P. Drižas.
Pasak jo, Užsienio reikalų ministerija pranešė neketinanti skirti papildomų etatų konsulatuose, ar steigti naujus.
„Jeigu Vyriausybės nenoras spręsti opią vairuotojų įdarbinimo problemą susijęs su papildomų biudžetinių išlaidų klausimu, mūsų vertinimu – tai nėra argumentas“, – teigia P. Drižas.
Lietuvos krovininio kelių transporto įmonės pernai paslaugų eksportavo už 4,1 mlrd. eurų. Tai sudaro trečdalį viso šalies paslaugų eksporto. Pasak P. Drižo, valstybė skatina verslą ieškoti naujų rinkų, investuoti į intermodalius sprendimus skaitmenizuotis, tačiau iš savo pusės nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir priimti reikalingus administracinius sprendimus.
Jis priduria, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje neigiamų padarinių rinkoms ir tiekimo grandinėms per šiuos metus Lietuvos transporto sektorius gali netekti iki 25 proc. vairuotojų, o transporto paslaugų eksportas gali susitraukti 1 mlrd. eurų.
Su vairuotojų trūkumu susiduria ne tik Lietuva. Naujausiais IRU duomenimis, vairuotojų trūkumas Europoje metų pradžioje išaugo iki 425 tūkst. laisvų darbo vietų. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje vairuotojų stygius turėjo dar smarkiau išaugti, kadangi pernai Europoje dirbo per 228 tūkst. vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...