- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šios savivaldybių tarybų kadencijos metu du trečdaliai savivaldybių – 38 iš 60 – bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą, kai dėl lėšų panaudojimo sprendžia ir visuomenė.
Dešimtadalis jų tai daro kasmet, rodo antradienį paskelbta su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta apžvalga.
Kaip pranešė TILS, iš viso nuo kadencijos pradžios savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 4,4 mln. eurų panaudojimo. Įprastai dalyvaujamajam biudžetui savivaldybės skiria nuo 8 iki 350 tūkst. eurų.
Per praėjusius metus beveik 70 tūkst. gyventojų pusėje (32) visų savivaldybių balsuodami išsirinko 94 projektus už 2,3 mln. eurų. Vidutiniškai, viena savivaldybė sulaukia apie 11 idėjų, susijusių su savivaldybių infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos gerinimu.
TILS atliktos apžvalgos metu paaiškėjo, jog didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės įgyvendinant dalyvaujamuosius biudžetus, yra kokybiško gyventojų įsitraukimo trūkumas, dėl padidėjusių kainų išaugusi rizika neįgyvendinti laimėjusių projektų bei pilietinių technologijų (ang. CivicTech) trūkumas.
11 savivaldybių dalyvaujamuosius biudžetus rengia arba šiais mokslo metais planuoja rengti ir mokyklose – Akmenės, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Molėtų, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų, Klaipėdos, Šiaulių miestų, Rietavo savivaldybės.
Labai norėčiau, kad tai taptų įpročiu.
„Džiaugiuosi, jog vis daugiau savivaldybių įtraukia gyventojus į sprendimų priėmimą per dalyvaujamojo biudžeto veiklas – labai norėčiau, kad tai taptų įpročiu. Taip pat ne mažiau svarbu, kad savivaldybės išsikeltų konkrečius, pamatuojamus ir įgyvendinamus tikslus ir galėtų turimais duomenimis pagrįsti, ar kasmet geriau įtraukia gyventojus į savo veiklą“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus laikinoji vadovė vadovė Ingrida Kalinauskienė.
TILS antradienį organizuoja penktąjį „Dalyvaujamojo biudžeto forumą“, kurio metu savivaldybių, mokyklų atstovai bei piliečiai pasidalins geraisiais dalyvaujamojo biudžeto pavydžiais.
Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas vietos savivaldai kartu su bendruomene spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei, mokyklai ar organizacijai ir balsuodami renka labiausiai patikusias.
Kaip pranešė TILS, apžvalga parengta remiantis visų savivaldybių pateikta informacija į rugpjūčio mėnesį TILS užklausą apie savivaldybių vykdytas dalyvaujamojo biudžeto veiklas 2021 metų liepos – 2022 metų rugpjūčio mėnesį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai2
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti15
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų8
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...