- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užimtumo tarnyba (UŽT) stebi sumažėjusį darbdavių optimizmą. Anot tarnybos, vis mažiau darbdavių planuoja įdarbinti naujų žmonių, labiau investuoti į darbuotojų mokymus. Taip pat neplanuojama didinti darbo užmokesčio. Situaciją komentavo Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
– Nelabai suprantu, iš kur toks verdiktas. Galbūt kai kurie darbdaviai iš tikrųjų taip planuoja, tai labai normalu. Vieni darbdaviai išnaudoja sunkesnę situaciją, kiti neturi galimybių didinti apyvartos ir yra priversti atleisti darbuotojus. Tačiau tai vyksta visą laiką, ne pirmi metai – 2008 m., kovidinė krizė. Vieniems sekėsi, kitiems – ne. Tačiau turime žiūrėti į ekonomikos skaičius, kurie neblogi. Palyginti su kitomis ES šalimis, mūsų ekonomiką kažkiek nukris, bet ne tiek, kiek 2008 m. Nevisiškai sutinku su UŽT vertinimu.
– Ko, jūsų nuomone, tikėtis darbuotojams dėl atlyginimų? Kol kas girdima, kad atlyginimai nedidės arba mažiau didės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Galiu patikinti, kad šiais metais ekonomikai viskas bus gerai, nebus didelių sukrėtimų. Jeigu politikai nepadarys rimtų sprendimų, kuriuos paskatins investicijos ir ekonomikos plėtra, sakyčiau, kitai metais įžengsime į ekonomikos pesimizmo kelią. Tada jau galėtume rimčiau kalbėti apie tai, kad galbūt kai kurie sektoriai turės rimtai trauktis. Šiais metais numatoma didelė europinių pinigų injekcija, ypač ateinanti per viešuosius užsakymus. Pinigų užteks, įmonės turės tam tikrų viešųjų pirkimų iš valstybės, galų gale persiorientuojama nuo Rusijos į kitas šalis. Viskas vyksta gerai, tačiau procesas per lėtas, sulėtėjąs. Galbūt tai UŽT turi omenyje, kad, kaip ir Europos Komisija labai aiškia pasakė, mūsų ekonomika atsiremia į galimybių lubas. Tai kelia daug nerimo. Jei politikai priims keletą radikalių sprendimų dėl investicijų skatinimo, darbuotojų iš trečiųjų šalių, manau, sėkmingai peržengsime šį pavojingą tarpsnį.
Reikia sugebėti prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos.
– Su kokiais sunkumais dabar susiduria darbdaviai?
– Girdėjau neseniai, kad UŽT skelbė, jog labai daug laisvų darbo vietų. Tačiau ne tik jie fiksuoja situaciją darbo rinkoje, verslininkai ieškojo asmeniškai labai daug darbuotojų.
Prašome, kad leistų dirbti darbuotojams iš trečiųjų šalių. Taip paskatinsime ekonomiką. Vienas iš politikų namų darbų – reikia radikalaus sprendimo leisti įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Džiugu, kad Seime Socialinių reikalų komitete darbuojasi Justas Džiugelis, kurio vadovaujama grupė parašė labai geras išvadas, tiksliai sudėliojo, kad situacija darbo rinkoje – grėsminga, darbdaviai gali kurti naujų darbo vietų, tačiau nėra darbuotojų. Tai didžiausia problema. Tikimės, kad politikai ne vien domėsis dėdės Kristijono detektyvu, bet ir detaliau pažiūrės į darbdavių pasakymus, ką reikia padaryti.
– Kaip darbuotojams Lietuvoje dabar jaustis?
– Yra keliasdešimt tūkstančių laisvų vietų, jei sektoriai patyrė tam tikrą sutrikimą, labai sėkmingai galima darbuotis kitoje srityje. Tai mentaliteto klausimas. Galima keisti profilį. Reikia sugebėti prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...