Darbdaviai gudrauja: skelbime rašo vieną atlyginimą, o realiai pasiūlo špygą

– Kaip darbdaviai turėtų nurodyti darbo užmokesčio sumą – nuo...iki?

– Darbo užmokestis turi būti nurodomas arba intervalu nuo...iki, arba – konkreti suma, kuri siūloma darbuotojui.

– Ar darbdavys gali rinktis, kaip nurodyti – su mokesčiais ar be mokesčių?

– Taip, darbdavys gali pasirinkti. Svarbiausia, kad pažymėtų, ar nurodo darbo užmokestį su mokesčiais, ar be jų. Papildomų priedų prie algos, premijų darbo skelbime nurodyti neprivaloma. Kalba eina apie bazinį darbo užmokestį. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar dažni atvejai, kai darbdaviai darbo skelbime nenurodo to bazinio darbo užmokesčio?

– Toks reikalavimas nurodyti bazinį darbo užmokestį darbo skelbimuose įsigaliojo nuo 2019 metų. Tad tendencija yra gerėjanti, nes iš pradžių tik vienetai nurodydavo siūlomą atlyginimą. Dabar situacija keičiasi. Tačiau vis dar pasitaiko ir tokių atvejų, kai neįrašo arba netinkamai įrašo. Stebime ir vis primename pasitaisyti.

– Kaip dažniausiai darbdaviai pasiaiškina, kodėl nenurodė siūlomo darbo užmokesčio?

– Dažniausias pasiteisinimas, kad nežinojo, bet greičiausiai galbūt ir nenorėjo nurodyti. Socialiniuose tinkluose mes pakomentuojame ir darbdaviai dažnu atveju pasitaiso. Tad nebelieka tikslo bausti.

– Ar sulaukiate gyventojų skundų, kad darbo skelbime nėra nurodytas bazinis darbo užmokestis?

– Taip, sulaukiame iš piliečių tokių pranešimų, reaguojame.

„CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės žurnalistė teiravosi, ar dažni pažeidimai ir ar darbdaviai dažnai nenurodo bazinio darbo užmokesčio.

– Ar dažni tokie atvejai?

Darbdaviai yra linkę pataupyti. Dažnai per bandomąjį laikotarpį pasiūlo mažesnį darbo užmokestį nei nurodo darbo skelbime.

– Mes esame padarę tokį apribojimą, kad darbdavys negali paskelbti darbo skelbimo, jei nenurodo darbo atlyginimo. Tad viena ar kita forma jie privalo tai padaryti. Skatiname laikytis tvarkos, nes pasitaikydavo atvejų, kai nurodo atlyginimą tik nuo arba labai platų, į kurį įtraukta visi priedai ir pan. Mes rekomenduojame, kad darbo skelbime atsispindėtų tas atlygio krepšelis. Kad detalizuotų, kokia būtų bazinė alga, o paskui jau gali išskirti, kiek proc. sudarytų galimų priedų prie algos dalis.

– Ar dažnai išgirstate žmonių nusiskundimų, kad darbdavys žadėjo vieną atlyginimą, o per darbo pokalbį jau siūlo keliais šimtais mažiau?

– Iš tiesų nemaža darbo skelbimų dalis yra su atlygio intervalu. Jei tai yra žemesnės kvalifikacijos darbai, tai tas intervalas nėra toks didelis. Gali skirtis dešimtimis eurų. Bet kuo aukštesnės pozicijos, tuo tas intervalas labiau išsiplečia. Skirtumas gali būti šimtais ar tūkstančiu. Tokiu atveju kandidatams labai sunku atsirinkti, kiek realiai jis galėtų prašyti atlyginimo. Tuomet tenka derėtis ir viskas priklauso nuo to, kaip pavyksta susitarti. Darbdaviai yra linkę pataupyti. Dažnai per bandomąjį laikotarpį pasiūlo mažesnį nei nurodytas skelbime darbo užmokestį, vėliau žadėdami atlyginimą peržiūrėti.