Apie tai šeimoje kalba ne visi: kodėl penktadalis lietuvių slepia pajamas nuo sutuoktinio

„Kas poroje turėtų mokėti mokesčius? Koks geras ir aktualus klausimas. Šiaip turėtų susitarti, atsižvelgiant į gaunamas pajamas šeimoje“, – žurnalistei atsakymą pateikė pakalbintas jaunas vyras. „Kas daugiau uždirba, tas daugiau sumoka mokesčių?“ – tikslinosi žurnalistė. „Proporcingai.“ „O bendrą sąskaitą ar reikia turėti?“ „Manau, labai priklauso nuo žmonių, apie kuriuos kalbame, vieniems, žinau, tai labai padeda, ir viena kortelė, ir viena sąskaita, į kurią būna pervedama pinigų mokesčiams, maistui, vaikų darželiui ir pan. Kiti sugeba labai gražiai susitarti ir pasidalyti proporcingai“, – pasakojo vyras.

„Čia, žinokit, kiekvieno teisė pasirinkti. Kaip sutaria poroje, taip ir būna“, – panašų atsakymą pateikė moteris.

Pakalbinus vyresnio amžiaus porą, moteris teigė: „lygiai“. „O ar reikia turėti bendrą sąskaitą?“, – teiravosi žurnalistė. „Reikia.“ „Ir jūs taip darote?“ „Mes taip nedarome, mes nepervedame. Kadangi mes pensininkai, tai kažkas moka už butą, kažkas už maistą, ir viskas“, – savo situaciją šeimoje apibūdino moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie atliktą tyrimą, kaip lietuviai poroje valdo finansus, LNK papasakojo asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

– Kaip lietuviai tvarko finansus, kaip juos dalijasi?

– Tyrimas parodė, kad žmonės finansus valdo trimis pagrindiniai būdais. Vienas iš būdų, kad jie tiesiog susitaria, kas už ką sumokės. Tokių yra apie 26 proc. Dar 17 proc. sako, kad jie viską daro bendrai ir kartu valdo savo finansus. Tačiau įdomus tyrimo rodiklis, kad net 37 proc. žmonių sako, kad jie nesitaria, kaip valdys finansus, ir kiekvieną mėnesį už būtinąsias išlaidas moka spontaniškai, kaip kam pavyksta. Iš tiesų šis variantas yra pats pavojingiausias, nes kiekvieną mėnesį tu turi iš naujo galvoti: už ką man dabar reikės mokėti? Galbūt yra kažkokios nusistovėjusios taisyklės, tačiau jos niekada nėra visiškai garantuotos ir kartasi gali neatitikti tam tikrų lūkesčių. Pavyzdžiu, tu tikiesi, kad už ką nors sumokės tavo partneris, o galiausiai mėnesio pabaigoje, kai jau galbūt ir pats nebeturi pinigų, paaiškėja kad tau reikėjo sumokėti už vieną ar kitą dalyką. Dėl to taisyklės, susitarimai, pasikalbėjimas apie tai tikrai yra labai svarbu.

– Kaip partneriai dalijasi išlaidomis? Ar vienas, kuris daugiau uždirba, daugiau ir sumoka, ar vis dėlto per pusę?

– Net 67 proc. porų atsakė, kad jų pajamos skiriasi, ir tik 16 proc. paminėjo, kad dalijasi proporcingai pagal atlyginimą, kaip ir turėtų būti, kad išlaikytų balansą. Nes jei pajamos skiriasi labai stipriai, tai vienam partneriui gali būti labai lengva sumokėti už tam tikrą dalį paslaugų, o kitai pusei gali būti labai sudėtinga. Tuomet, kadangi tyrimai rodo, kad mes dar nelabai ir kalbamės apie tai, gali atsirasti tokių sudėtingų situacijų, kai vienas partneris nori kažkur eiti, dalyvauti, pavyzdžiui, kokiuose nors koncertuose, o kita pusė negali to daryti.

– Kodėl žmonės vengia kalbėtis apie finansus? Kiek jų to vengia? Turbūt yra skirtumas tarp jaunų ir vyresnių žmonių?

– Mus šiek tiek nustebino, kad 19 proc. apklaustųjų beveik iš viso nesikalba apie finansus, apie atlyginimą, apie pirkinius, apie tai, kaip reikėtų valdyti finansus. Iš tų, kurie nesikalba, net trečdalį sudarė vyriausi mūsų apklaustieji gyventojai, t. y. nuo 60 metų ir daugiau. Mes ieškojome priežasčių ir galvojame, kad greičiausiai tai ir kultūrinis palikimas, kai prieš 30 metų iš tiesų buvo nepatogu kalbėti apie pinigus. Tačiau turime ir gerų žinių – paaiškėjo, kad jaunimas yra labiau linkęs kalbėti apie pinigus, ir tikime, jog įtaką daro tai, kad vis daugiau informacijos yra apie finansų valdymą, apie svarbą, jie tai mato, girdi ir tikrai kalbasi.

– Ar yra žmonių, kurie slepia, kiek uždirba, kam išleidžia, ką perka?

– Taip. Nors anksčiau, tikiu ir žinau, buvo labai populiaru nesakyti, slėpti, ką galbūt ir rodo mūsų tyrimas, bet ir dabar net penktadalis pasakė, kad yra nuslėpę arba savo atlyginimo dydį, arba pirkinių kainas.