Teks įprasti prie didelių maisto kainų

Jei šią vasarą orai bus palankūs, galime tikėtis gero derliaus, o kartu ir mažesnių maisto kainų, tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos gera žadančių ženklų maža – maistas toliau brangs.

Nafta pigs, maistas – ne

„Manau, kad naftos kainos per artimiausius penkerius metus pasieks aukščiausią tašką ir ims mažėti. Tačiau dėl maisto kainų nesu toks tikras. Jei biodegalų gamyba augs ir susirūpinimas dėl klimato kaitos didės, tai palaikys dideles grūdų, rapso kainas, o jos turi įtakos kitų maisto produktų kainoms“, – ne itin linksmų naujienų pažėrė vyriausiasis įmonės „Nordea Markets“ analitikas Rogeris Wessmanas.

Deja, maisto kainų augimą tiek Lietuvos, tiek Suomijos ar Italijos parduotuvių lentynose lemia ne nuo mūsų priklausančios aplinkybės, o tarptautinės priežastys, kurių suvaldyti negalime: brangstanti nafta ir dėl to augančios degalų ir energijos kainos, didėjanti biodegalų gamyba ir augantis besivystančių šalių, tokių kaip Kinija ar Indija, vidaus vartojimas.

Trumpo atokvėpio maisto brangimo šuolyje, anot analitiko, galime sulaukti nebent vasarą ar rudenį, kai paaiškės preliminarūs derliaus kiekiai. „Jei orai bus palankūs, galime tikėtis, kad kainos šiek tiek kris“, – kalbėjo pašnekovas.

Aukso vertės aliejus

Didėjančios biodegalų gamybos apimtys iki neregėtų aukštumų užkėlė augalinio aliejaus kainas. Dabar parduotuvėje litras geresnės sudėties aliejaus kainuoja net 7–8 litus, kai vos prieš Naujuosius metus kaina buvo dviem trimis litais mažesnė, o lygiai prieš metus litras aliejaus kainavo šiek tiek daugiau nei 4 litus.

Skaudžiausiai biodegalų gamyba Europoje atsiliepia per augančias rugių ir kviečių kainas. Dėl pasaulinių tendencijų ir rekordus pasiekusių grūdų kainų tarptautinėje rinkoje, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, brangsta miltai, duona, makaronai, kepiniai.

„Dėl augančių grūdų kainų brangsta ne tik maisto produktai, bet ir pašarai, o dėl to jau auga ir mėsos kaina“, – kalbėjo įmonės „Nordea“ analitikas.

Mažina eksportą

Žemės ūkio produkcijos kainos kaip ant mielių kyla nuo 2005-ųjų ir, pasak eksperto, palengvėjimo sunku tikėtis ne tik dėl biodegalų gamybos.

Svarbiausiu maisto kainų augimo varikliu R.Wessmanas vadina didėjantį besivystančių Azijos šalių, kurios kartu yra ir vienos stambiausių pasaulyje grūdų, ryžių ir kitų maisto produktų eksportuotojos, vartojimą. Kadangi jis nemažėja, sunku tikėtis ir maisto kainų kritimo.

Indija, Kinija, Vietnamas, Egiptas paskelbė mažinantys ryžių eksportą. Tokius pat ketinimus, siekdama išsaugoti pakankamą kiekį maisto produktų atsargų, išreiškė ir Indonezija. Šios naujienos lėmė ryžių kainų augimą. Šią savaitę pasiekta rekordinė ryžių kaina tarptautinėje rinkoje.

Didėja skurdas

Ryžiai yra svarbiausias maisto produktas beveik 3 mlrd. žemės gyventojų, ypač daug jų suvartojama Azijos šalyse. Per praėjusius metus ryžių kainos tarptautinėje rinkoje augo dvigubai, vien per pirmą šių metų ketvirtį – dar 42 proc. Ryžiai yra svarbiausias prieinamas maisto produktas net vargingiausiai gyvenantiems žmonėms, tačiau, išaugus kainai, jų įsigyti tampa vis sunkiau, tai didina tokių gyventojų atskirtį ir skurdą.

Pasaulio Banko duomenimis, didžiulis maisto ir energijos kainų augimas kelia rimtų socialinių problemų 33 pasaulio valstybėse. „Šių šalių gyventojams nėra erdvės išlikti“, – sakė Pasaulio Banko prezidentas Robertas Zoelickas.