Mažos teisėjų algos: anksčiau apie tai nekalbėjo, nes gėdijosi?

„Reikia turėti bent jau dešimties metų teisinio darbo stažą. Šiandien toks dešimties metų teisinio darbo stažą turintis apygardos teismo teisėjas, atskaičius mokesčius, uždirba 2070 eurų“, – kalbėjo Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) atsiuntusi atsakymą raštu taip pat mato problemą.

„Esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus keliamiems aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams“, – atsakyme teigė VRM atstovai.

Kauno apygardos teismo pirmininkas sako, kad teisėjai anksčiau apie algas nekalbėjo, nes neva gėdijosi.

„Susiję ir su subjektyviu vidiniu gėdos jausmu prisipažinti, kiek tu uždirbi“, – tęsė M. Bartninkas.

Pasak M. Bartninko, į laisvas darbo vietas rasti teisėjų – iššūkis.

„Kauno apygardos teisme 2011 metais vyko atranka – 31 kandidatas. Neseniai baigėme vieną atranką į mūsų teismo baudžiamųjų bylų skyrių – buvo vienuolika kandidatų, iš kurių mums reikėjo atsirinkti aštuonis“, – sakė M. Bartninkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dėl per mažų algų daugiau nei pusė Kauno apygardos teismo teisėjų padavė valstybę į teismą. Taip pat teismo prašoma išaiškinti, ar teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

„Liepos 8 dieną yra gautas 25 Kauno apygardos teismo teisėjų pareiškimas dėl žalos atlyginimo už trejus praėjusius metus“, – pasakojo regionų apygardos administracinio teismo atstovė Evelina Talalienė.

Teisėjai sako, kad per 2008 metų krizę algos buvo sumažintos ir iki šiol nedidėjo.

„2008 metais tokio teisėjo darbo užmokestis buvo 2,1 tūkst. eurų. Per keturiolika metų ne tik, kad nė vienu euru nebuvo padidintas atlyginimas, bet net ir sumažintas“, – sakė M. Bartninkas.

Ingrida Šimonytė atkerta, kad niekas ir nežadėjo algų atstatyti į prieškrizinį lygį.

„Nėra taip, kad būtų buvę pakeisti koeficientai ar bazinis dydis būtų buvęs sumažintas su pažadu, kad jis bus atstatytas“, – teigė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.

Teisėjai nori, kad jų alga būtų susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu. VRM pranešė metus dirbanti prie valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų.

„Siūloma koreguoti atlyginimo bazę ją susiejant su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Naujojo bazinio dydžio peržiūrėjimas kas trejus metus atlieptų ekonominius pokyčius ir padėtų išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos“, – teigė VRM.

Visgi teisėjai už praėjusius trejus metus tiek, kiek maksimaliai leidžia įstatymas, iš valstybės tikisi prisiteisti daugiau nei pusantro milijono eurų.

„Bendra pareiškimo suma siekia daugiau nei pusantro milijono eurų“, – teigė E. Talalienė.

Tačiau premjerę toks teisėjų veiksmas stebina.

„Negali nestebinti, nes nėra taip, kad algos nuo 2008 metų viešajame sektoriuje nekilo. Bazinis dydis buvo nuolatos peržiūrimas, taip pat ir koeficientai“, – sakė I. Šimonytė.

Tikimasi, kad naujas įstatymo projektas dėl teisėjų algų keitimo įsigalios nuo naujųjų. Teisėjų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentą būtų ant popieriaus nuo 5488 eurų apylinkės teismo teisėjo ir iki 8624 eurų Konstitucinio teismo pirmininko.