Tautiečiai sukčiams atiduoda milijonus: kova su nusikaltėliais – kol kas bevaisė

  • Teksto dydis:

Kai kam milijonus pasiseka laimėti, o kai kas turtą susikrauna sukčiaudami. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, tautiečiai ir įmonės per praėjusius metus finansiniams sukčiams atidavė kiek daugiau nei 10 mln. eurų. Tai du kartus didesnė suma nei ankstesniais metais. Daugiausia apgavysčių – siunčiant suklastotas žinutes, elektroninius laiškus, taip pat skambučiai apsimetant bankų ir kitų tarnybų darbuotojais, skelbia LNK.

Vilnietei Danutei sukčiai skambino iš viso pasaulio. Ir būna, vis dar naudoja senus ir visiems pažįstamus kabliukus. 

Numesti ragelį, atpažinti sukčių žinutę ar laišką pavyko ne visiems. 

Lietuvos bankų asociacija apskaičiavo: pernai finansiniai sukčiai iš patiklių Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo kiek daugiau nei 10 mln. eurų. Už tiek išgyvena mažesnė savivaldybė visus metus. 

Anot bankų asociacijos prezidentės, didelį postūmį padarė pandemija, kai dalis gyvenimo persikėlė į skaitmeninę erdvę. Ir nors fizinių nusikaltimų mažėja, virtualus sukčiavimas tik auga. 

Ir tai ne tik Lietuvos problemos. Tokios tendencijos visame pasaulyje. O skambinantys dažnai ir būna užsieniečiai. Šie gali prisistatyti tarnybų ar bankų darbuotojais, kalbėti rusų kalba. 

Šią savaitę Vilniaus policija ėmėsi net kelių tyrimų. Vienas iš jų – atliekant pavedimus už kriptovaliutą į elektroninės erdvės piniginę patiklus miestietis neteko 20 tūkst. eurų. Specialistai kalba ir apie kitus sukčiavimo būdus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Apie tai, jog tautiečiai sukčiams atiduoda milijonus, gyventojai nuomonių įvairių, tačiau dalis sutinka – praverstų mokymai. 

Kiti būdai – susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas, sukčiavimas apsimetant įmonės vadovu, romantinė apgavystė, perauganti į šantažą. Visgi pareigūnai sako, skaudžiausias investicinis sukčiavimas. Čia prarastos sumos skaičiuojamos jau keturženkliais skaičiais. 

Anot policijos, kartais žmonės patys susiranda tokius investavimo puslapius. Ar sukčių pavyks išaiškinti, įprastai priklauso nuo to, kaip greitai nukentėjusysis kreipiasi į teisėsaugą ir informuoja banką. 

Tarnybos nuolat fiksuoja ir naujus būdus. Šiuo metu pastebima, sukčiai apsimeta jau ir kurjeriais, siunčia netikras nuorodas. 

Kovojant su nusikaltėliais metami dideli pajėgumai, tačiau, anot kibernetinio saugumo eksperto, jie nepakankami. 

Policijos departamentas parėjusių metų išviliotą sumą skaičiuoja keturgubai didesnę nei bankai. Tačiau tai ne tik elektroninė apgavystės, bet ir visi kiti įmanomi sukčiavimo atvejai. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

yja

yja portretas
kiek atidavė sukčiams tiek lai atseikėja ir valstybei. Dosnios dalybos greit pasibaigs

Jonukas

Jonukas portretas
Tai dar gerai kad visa lietuva neatidavė. Reikėjoapsidraust,patikliesiems kaip tik tokiems ir reikia su manimi susisiekti aš su tokiu finansavimu juos ne tik neapgaučiau ta prasme nuostolio išvengtų bet dar ir į raudoną pliusą išeitų 2X daugiau nei turėjo bet kada tie pasiturintys patiklieji na bet savo kontaktų aš jiems neduosiu,esu profesionalus darbuotojas internetu tegul "išmoksta nuhakinti" tą mano kontaktą jai jau tokie protingi dedasi visi visur,užsitarnauti o ne lengvai sau tikėtis "šienauti" tą pinigą.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių