Perėmęs bendrovės „Švytis“ verslo dalį, Tauragės industriniame parke ką tik įsikūrė gerai Europoje žinomas prekės ženklas – Danijos kapitalo bendrovė, gaminanti neperšlampančius drabužius.

„Gaminame aprangą žvejams, specialios paskirties drabužius patalpų valymui. Neseniai laimėjome projektą ir juo labai džiaugiamės, nes turime galimybę gaminti aprangą Danijos ir Norvegijos policijai. Vienas iš mūsų gaminamos produkcijos linijų yra „Fashion line“, tai reiškia, kad gaminame mados liniją“, – pasakoja UAB „ELKA Rainwear“ direktorė Rima Zeringienė.

Per metus čia pagaminama apie 300 tūkst. vienetų gaminių. Visa produkcija eksportuojama į Daniją, iš kur keliauja į 40 pasaulio šalių.

Prieš 20 m. pradėjusi danams siūti šiuos drabužius, per pastarąjį dešimtmetį verslininkų šeima įkūrė Tauragės industrinį parką. Privataus kapitalo parkų, agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šalyje yra nemažai. Tačiau šis – išvystytas geriausiai. Jame yra apie 50 tūkst. kvadratinių metrų gamybinių patalpų, kuriose veikia penkių pasaulyje garsių prekės ženklų kompanijos, jose dirba daugiau kaip 800 žmonių.

„Pradėjome nuo to, kad užsakovus pavertėme investuotojais ir pritraukėme garsius pasaulyje prekės ženklus, t.y. garsi švedų kompanija „Trelleborg“, kuri gamina visame pasaulyje įvairius gaminius iš gumos, – sako Tauragės industrinio parko generalinis direktorius Antanas Stankus. – Taip pat yra garsi pasaulyje australų–amerikiečių firma, kuri gamina apsauginius rūbus.“

„Šitos srities gaminių gamybą mes vystome vieninteliai Europoje, priklausome kūno apsaugos priemonių grupei, kuri įmones turi Brazilijoje ir Kinijoje. Bet šiuo metu mes esame vieninteliai Europoje tos srities specialistai“, – sako UAB „Ansell Protective Solutions Lithuania“ generalinė direktorė Daivutė Kriščiūnienė.

Tauragės industriniame parke – ir norvegų įmonė „Egersund“, gaminanti žvejybos tinklus, bei danų kompanija, vėjo jėgainių korpusų gamintoja „Bach“. Kai kurios kompanijos išvis uždarė įmones savo šalyje ir visą gamybą perkėlė į Tauragę.

„Turbūt svarbiausias dalykas – tai darbšti ir kvalifikuota darbo jėga. Turime neblogą pavyzdį, kai švedų kapitalo bendrovė buvo nustebinta, kad per pusę metų jie pasiekė 2,5 karto didesnį efektyvumą su tauragiškių darbo jėga, nei tai buvo Švedijoje. Tai vienas iš pagrindinių dalykų“, – džiaugiasi Tauragės industrinio parko verslo plėtros direktorius Darius Stankus.

Per mėnesį parkas sulaukia keleto galimų investuotojų. Tačiau derybos ne visada atitinka galimybes. Pavyzdžiui, elektros kaina Lietuvoje daug didesnė negu Skandinavijoje, o tai sustabdo užsienio verslininkus. Dėl jų atėjimo parkui tenka kovoti ne tik su konkurentais Lietuvoje, bet ir su kitomis valstybėmis – Latvija, Estija, Lenkija.

Savivalda sako padedanti pritraukti užsienio investuotojų.

„Vienai darbo vietai įsteigti mes kompensuojame išlaidas ilgalaikio turto įsigijimui. Tai įmonė kreipiasi į mus, kuri įkūrė darbo vietą, įsigijo ilgalaikį turtą ir mes kompensuojame iki 3 tūkst. eurų išlaidų“, – aiškina Tauragės r. savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis.

Daugiau kaip 180 tūkst. eurų savivaldybė investavo į dujotiekio statybą iki miesto pakraščio. Tai, tikimasi, taip pat vilios investuotojus.