Tariamasi, kaip padalinti 5 mln. eurų verslinę žvejybą paliksiančioms įmonėms

Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, kuriai priklauso 44 įmonės, priešinasi, kad kompensacijos būtų nustatomos remiantis dvejų metų pajamomis, o ne penkerių, kaip žvejams siūlyta anksčiau.

Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sako, kad kad penkerių metų pajamos galėtų būti vertinamos tik tuo atveju, jeigu įmonės iš verslo trauktųsi vienu metu.

„Yra nelygybės klausimas, nes yra įmonių, kurioms kvotos baigiasi 2027 metais, kitoms  – 2026 metais, tokių bus didžioji dauguma. Todėl penkeri metai būtų teisingas reikalavimas, arba nebūtinai penkeri, arba kažkoks vienas visiems vienodas reikalavimas įmonėms, jeigu jos išeina dabar, šiuo metu, o ne po metų pagalvojimo ar po savaitės“, – pirmadienį Aplinkos apsaugos komitete teigė jis.

Anksčiau žvejams buvo sakoma, kad bus kompensuojama pagal penkerių metų pajamas, o dabar girdime, kad bus tik už dvejus metus.

Tuo tarpu „Lampetros“ vadovė Sigita Jakubauskienė tvirtino, kad valdžios siekis sumokėti kompensacijas žvejų įmonėms remiantis dviejų metų pajamomis, yra neteisingas atlyginimas.

„Anksčiau žvejams buvo sakoma, kad bus kompensuojama pagal penkerių metų pajamas, (...) o dabar girdime, kad bus tik už dvejus metus, o jeigu nespėsi pasitraukti, už metus arba iš viso nieko“, – komitete teigė ji. 

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, kad kompensacijos dydis priklausytų nuo iš žvejybos veiklos gautų pajamų, sukurtų darbo vietų, ilgalaikio turto bei nuostolių, kuriuos įmonės patirtų, jeigu buvo gavusios Europos Sąjungos paramą. 

Kompensacijas gautų seliavas ir ungurius žvejojusios įmonės. 

Pagal Žuvininkystės įstatymo pataisas, verslinė žvejyba būtų draudžiama visuose vidaus telkiniuose, išskyrus stintų ir nėgių žvejybą ir žvejybą Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose telkiniuose, kur ji nelimituojama.   

Tokie pakeitimai žuvininkystės sektoriuje numatomi siekiant saugoti žuvų išteklius.