T. Povilauskas: infliacijai nesiekiant 1 proc., gyventojų perkamoji galia auga

„Buvo lūkesčių tokių sausio mėnesį, kad gal bus metinė defliacija, bet aš sakyčiau, kad kol kas mes esam šiek tiek aukščiau nulio ir bus aukščiau nulio. Bet iš vartotojo pusės, galiu pasakyti, kad artimiausius pusę metų mes matysime infliaciją, kuri bus arti vieno procento, o tai visgi yra didinantis perkamąją galią veiksnys“, – BNS penktadienį sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Didžiulė gera naujiena vartotojams yra ta, kad bent jau šiemet tos kainos nedidėja, kai vidutinis darbo užmokestis didėja beveik dešimtadaliu, tai šiemet Lietuvos gyventojų perkamosios galios augimas yra sparčiausias, vienas sparčiausių per pastarąjį penkmetį“, – BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot T. Povilausko, šiek tiek ūgtelėjusią mėnesio infliaciją lėmė augusios degalų, elektros kainos, taip pat padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms, augę alkoholio, tabako akcizai.

„Ką mes toliau matom, kad paslaugų kainos didėja. Nieko nėra labai netikėto, nes vis tiek darbo jėgos kaštai yra padidėję, vis dar į sausio ir vasario infliaciją ateinanti padidinto nuo 9 proc. iki 21 proc. PVM tarifo maitinimo paslaugoms įtaka“, – sakė ekonomistas.

„Kitas veiksnys, kad elektros kainos darė įtaką, nes prisiminkim, kad į vasario infliaciją įsiskaičiuoja elektros kainų pokytis už sausį. Sausį, prisiminkime, ir biržoje kaina buvo padidėjusi, ir padidėjo persiuntimo tarifas buitiniams vartotojams,  lyginant su gruodžiu“, – aiškino T. Povilauskas.

Pigimas daugelio prekių yra mažai tikėtinas, kainų mažėjimas yra labai retas reiškinys, jeigu mes žiūrėtume tiek Lietuvos pastarųjų dešimtmečių istoriją (...)

 

N. Mačiulis pridūrė, kad pinga ir maisto žaliavų kainos.

„Maisto produktai vasario mėnesį buvo maždaug puse procento pigesni nei sausį ir pigesni nei prieš metus. Ši tendencija taip pat buvo tikėtina turint omenyje, kad žaliavų kainų tendencijose išlieka jų kainų mažėjimas. Tai yra palanki vartotojams tendencija, tiek, matome, grūdų, tiek kitų maistinių žaliavų kainos yra sumažėjusios. (...) Tai atsispindi ir galutinėse kainose“, – aiškino N. Mačiulis.

Prekių kainos neaugs, bet paslaugos toliau brangs

Anot T. Povilausko, kovą tradiciškai tikimasi mėnesio infliacijos – jo nuomone, ji galėtų siekti 0,3 proc.

„Kovas, jis yra beveik visada mėnesinės infliacijos mėnuo. Galvoju, kad per 10 metų mėnesinė defliacija gal buvo tik 2020 metų kovą, kai prasidėjo pandemija, nes kovą yra labai aiškus sezoniškumo vaidmuo dėl to, kad brangsta drabužiai ir avalynė, ir tikrai prideda nemažai prie tos mėnesinės infliacijos – turbūt apie 0,4 proc.“, – sakė ekonomistas.

Anot T. Povilausko, brangusius drabužius šiek tiek kompensuos nustojusios augti degalų, šilumos kainos.

„Kovo prasideda jau antra dekada ir matome, kad degalų kainos jau nustojo augti: dyzelinas atpigęs, benzinas laikosi panašiai. Iš čia kol kas stabilu. Šilumos kaina kovą yra sumažėjusi, lyginant su vasariu“, – teigė jis.

N. Mačiulio teigimu, infliacijos tendencijos ateityje išliks panašios į dabartines – prekės nebrangs, tuo metu paslaugų kainos didės.

„Žiūrint į ateinančius metus, tai matysime panašias tendencijas – prekių brangimui vis dar nėra priežasčių, tai reiškia, kad jos ir toliau nebrangs, o kai kurios gali ir šiek tiek atpigti, o pagrindinis infliacijos veiksnys išliks brangstančios paslaugos, o daugiausia įtakos turi didėjantys atlyginimai“, – sakė N. Mačiulis.

Vis dėl to, anot ekonomisto, didesnio prekių pigimo tikėtis nereikėtų.

„Pigimas daugelio prekių yra mažai tikėtinas, kainų mažėjimas yra labai retas reiškinys, jeigu mes žiūrėtume tiek Lietuvos pastarųjų dešimtmečių istoriją, tiek kitų Vakarų Europos valstybių, tai galima rasti kelis metus, kuomet sumažėja kainos ir tai paprastai būna gilių krizių, gilių ekonominių sukrėtimų metu“, – aiškino N. Mačiulis.

„Bet ką mes matome pastaruoju metu, tai tiesiog nuo 2022 metų pradžios pakilusios kainos į naujas aukštumas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių, jos dabar nusistovėjo tame lygyje ir daugeliu atvejų nedidėja ir šiemet nedidės“, – pridūrė jis.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį paskelbė, kad vasarį tiek mėnesio, tiek metinė infliacija siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija – 6,1 procento.

Statistikų teigimu, metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario, kai ji siekė 0,6 proc. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.