- Valdas Pryšmantas / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikos augimo vėl galima tikėtis sumažėjus infliacijai ir grįžus prekių paklausai, o tai gali įvykti šių metų pabaigoje arba kitais metais, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Be to, pasak jo, tai priklausys ir nuo centrinių bankų veiksmų – didindami bazines palūkanų normas jie mažina vartojimą.
„Kai sumažės infliacija ir atsigaus gyventojų lūkesčiai ir kada ta bendra tendencija pradės šviesėti, bet visi suprantame, kad kol centriniai bankai didina palūkanų normas ir kol tas tikslas yra sumažinti infliaciją, sumažinti ekonomikos aktyvumą, tol turbūt to lūžio į didesnę pusę prekių paklausoje nepamatysime. Turbūt tai tik metų pabaiga, kiti metai“, – SEB banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme trečiadienį sakė T. Povilauskas.
Sausį prognozavęs, kad 2023 metais Lietuvos BVP augs 0,1 proc., dabar SEB bankas teigia, jog šalies ekonomika šiemet susitrauks 0,2 proc.
T. Povilauskas sako, kad antradienį Valstybės duomenų agentūros paskelbti pirmojo ketvirčio BVP rodikliai koreguoja bendrą prognozę iki minus 1–1,5 proc.
„Ta prognozė yra pasenusi iš karto, vos pasirodžiusi, nes vakarykščiai duomenys buvo gerokai prastesni negu laukta. Įsidėjus pirmojo ketvirčio duomenis turbūt beveik nėra šansų Lietuvai išeiti į geresnį rodiklį nei minus 1 procentas šiais metais. Tai turbūt tas nuosmukis šiemet bus 1–1,5 proc. pagal tai, ką dabar žinome ir pagal tas prielaidas, kurias dedamės: pramonė antrą ketvirtį vargu ar atsigauna“, – sakė T. Povilauskas.
Pasak statistikų, Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį smuko 3,7 proc., palyginti su nei pernai tuo pačiu metu, o palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – 3 proc.
Pasak T. Povilausko, šiemet ekonomikos rodiklius dar veiks Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų didinimas, kurio pasekmės Lietuvoje tiesiogiai pajuntamos maždaug po pusmečio.
„Palūkanų įtaka euro zonai yra vėluojanti, pinigų politikos įtaka realiai ekonomikai pasireiškia nuo pusmečio iki metų, taip istoriškai būdavo. Šioje vietoje mes iš euro zonos dar tikrai jausime neigiamus padarinius“, – sakė T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, vis didesnę įtaką šalies ekonomikai šiemet darys būsto ir komercinio nekilnojamojo turto rinka – pasekmės bus jaučiamos per investicijas ir statybų apimtis.
Kitais metais SEB numato 2,7 proc. ekonomikos augimą – anksčiau šis rodiklis siekė 3,5 proc.
„Augimas bus mažesnis nei vadinamasis potencialus augimas. Manau, kad nebus taip, kaip per pandemiją – po staigaus smukimo buvo staigus atšokimas, nes neturime pinigų politikos skatinimo, turime kaip tik griežtinimą, valdžios sektorius tų pinigų taip pat nemes“, – sakė T. Povilauskas.
Vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 9 proc., jau birželį ji bus vienaženklė, o metų pabaigoje nusileis iki 3 proc., nurodoma naujausioje banko Lietuvos ekonomikos apžvalgoje. Kitais metais prognozuojama 2,7 proc. vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...