A. Sysas: Lietuvoje ilgalaikių bedarbių daugiau nei Europoje, nes juos draudžiame sveikatos draudimu

Jo teigimu, tam tikrą skaičių struktūrinių bedarbių fiksuoja visos Europos valstybės, tačiau Lietuvoje šis skaičius didesnis, kadangi čia jie draudžiami sveikatos draudimu. Pasak Seimo nario, to atsisakyti ir „sudrausminti“ tokius asmenis yra tikslinga, todėl pataisas vadina „rimtu žingsniu į priekį“.

„Lietuva nesiskiria nuo kitų Europos šalių. Visose šalyse maždaug 3 procentams piliečių, patenkančių į bedarbių ratą, gerai taip, kaip jie gyvena. Kiekviename Europos mieste galite pamatyti tokių vietų, kur tokie žmonės gyvena, kuriems nereikia draudimo, jie nemoka mokesčių“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Sysas.

„Lietuva išsiskyrė iš kitų šalių, kad mūsų nedarbo lygis visą laiką buvo 3–4 proc. didesnis, nes per Užimtumo tarnybą draudėme sveikatos draudimu“, – tęsė jis.

Turime ypač sudrausminti tuos žmonės, kurie tikrai turi pajamas, dirba, atsisako jiems siūlomo darbo, nes nenori mokėti.

Politiko teigimu, Lietuvoje ilgalaikiai bedarbiai nesirenka dirbti dėl turimų skolų, mobilumo kliūčių vykstant į darbo vietą,  priklausomybių, pavyzdžiui, nuo alkoholio. A. Sysas sako, kad dalis tokių asmenų dirba neteisėtai, tačiau turi galimybę prašyti sveikatos draudimo išmokų, o mokesčių valstybei nesumoka.

„Šiuo atveju kitų mokesčių mokėtojų pinigais nebus draudžiama sveikatos draudimu. Paprasčiausiai turime ypač sudrausminti tuos žmonės, kurie tikrai turi pajamas, dirba, atsisako jiems siūlomo darbo, nes nenori mokėti. Turbūt kiekvienas galime pamatyti tokių žmonių, kurie nelegaliai dirba“, – kalbėjo parlamentaras.

Tad priimama pertvarka, anot politiko, yra reikalinga, kadangi ją priėmus ilgalaikiai ir galimai valstybės teikiamomis naudomis manipuliuojantys bedarbiai būtų skatinami įsilieti į darbo rinką, sulauktų pagalbos siekiant joje įsitvirtinti.

„Tai yra žingsnis į priekį, aiškiai parodant – arba legalizuojatės, pradedat mokėti mokesčius patys ir jokių problemų iš to nekyla (netgi jums padedam išsiaiškinti, kaip padengti nedideles skolas, kovoti su nepriklausomybėms, galbūt ir mobilumo klausimus spręsti)“, – teigė A. Sysas.

„Manau, kad tai rimtas žingsnis į priekį, siunčiant signalą ir tiems, kurie naudojasi kitų žmonių geru darbu ir gerais norais. Iš kitos pusės – signalas, kad jei taip elgsitės toliau, paprasčiausiai prarasite vieną iš garantijų, t. y. sveikatos draudimą“, – apibendrino parlamentaras.

Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama kuo greičiau padėti ieškantiems darbo ir jį siūlantiems surasti vieniems kitus. Tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems Užimtumo tarnyboje.

Taip pat bus didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Darbo pasiūlymai bus teikiami atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį. Pirmus tris mėnesius turės būti siūlomas ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4–9 mėnesiais – 60 proc.

Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.