- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Derybose dėl geresnių sąlygų šalies žemės ūkiui lietuviams kartais trūko užsispyrimo, Eltai sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.
Jo teigimu, kovojant dėl didesnių tiesioginių išmokų Lietuva turi kelti galvą ir siekti, kad diskriminacija mažėtų.
ŽŪR duomenimis, naujuoju 2021 - 2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014 - 2020 metais.
Dėl to spalio 18 dieną ŽŪR Briuselyje vyksiančios Europos Vadovų Tarybos metu inicijuoja protestą.
Eltai A. Svitojus sakė, kad Lietuvai stojant į ES buvo numatyta, jog paramos sąlygos vienodės ir susilygins, tačiau šis klausimas kol kas atidedamas.
„Lietuva ir Baltijos šalys nepasiekė ES paramos netgi 70 proc. vidurkio, kai turėjo būti bent jau 90 proc. nuo vidurkio. Esminis klausimas yra išlaikyti bendrąjį žemės ūkio biudžetą ne mažesnį, o netgi didesnį, nes maistas globaliu mastu yra strateginis elementas, kuris visą laiką visų valstybių buvo ir bus remiamas, ir jo negali taip palikti“, - kalbėjo ŽŪR pirmininkas.
Jo teigimu, Lietuvos atstovai derybose dėl geresnių sąlygų kartais nebuvo pakankamai užsispyrę.
„Pirmuosius laikotarpius buvo tokių, kurie sąžiningai derėjosi, o kitiems nuo to atlyginimai nesikeitė. Kokias sąlygas pasiūlė, tokias ir pasirašė. Nebuvo tokio užsispyrusio derybiškumo. Aš kartais lyginu su lenkų pozicijomis: jie gauna geras sąlygas, ir vis tiek siekia dar daugiau išsikovoti.
Iš tikrųjų ir lietuviai kai kur iškovojo, pavyzdžiui, pieno kvotos buvo netgi tokios, kurių negalima įvykdyti. Bet, pavyzdžiui, neiškovojome kaimo plėtros (programos paramos - ELTA) didinimo“, - vardijo A. Svitojus.
Pasak jo, protesto akcija yra „lengvas parodymas“, kad sąlygos vienodėtų, diskriminacija mažėtų, o kai kurios valstybės nebūtų traktuojamos kaip antrarūšės.
Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t.y. - 79 proc. ES vidurkio.
ES tiesioginių išmokų vidurkis - apie 266 eurai už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.1
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių8
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nežinia, ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarim...