- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje jau dvejus metus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pirmenybę gauti valstybės paramą renovacijai turi daugiabučiai, priklausantys kvartalui, t. y. įtraukti į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Į programas visoje Lietuvoje jau įtraukta 117 kvartalų, o vieną iš geriausių kvartalinės renovacijos praktikų šiuo metu demonstruoja būtent Švenčionių rajonas.
Kvartalinės renovacijos privalumai akivaizdūs – tai daugiau nei pavienių pastatų atnaujinimas – jos metu pakeičiamas visas kvartalo veidas, kadangi atnaujinamos poilsio ir kiemų erdvės, automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštynai, įrengiamos požeminės konteinerinės aikštelės.
Jovita Rudėnienė, Švenčionių rajono savivaldybės ūkio skyriaus vyr. specialistė pabrėžia, jog Švenčionių savivaldybė ne tik organizuoja kvartalinės renovacijos procesą rajone, bet ir aktyviai ieško finansavimo galimybių šiems projektams įgyvendinti. Taip pat ir pati savivaldybė iš savo biudžeto lėšų finansuoja dalį darbų. Šiuo metu savivaldybės rajone vyksta 3 kvartalų atnaujinimas: Švenčionėliuose, Švenčionyse ir Pabradėje, o specialistė turi patarimų, kaip juos sklandžiai įgyvendinti.
Įtraukti bendruomenės narius
Pašnekovė pasakoja, jog siekiant geriausio rezultato svarbu į procesą įtraukti bendruomenės narius nuo pat pirmųjų susitikimų, kurių metu yra paneigiami visi vyraujantys stereotipai, atsakomi iškilę klausimai.
„Yra buvę atvejų, kai namo renovacijai pritaria tik vienetai jo gyventojų, tačiau po kelių susitikimų visi vienbalsiai sutinka atnaujinti gyvenamąjį namą ir erdvę aplink jį. Taip pat didelę įtaką daro ir atsiliepimai – renovuotų namų gyventojai dalinasi pokyčių rezultatais su aplinkiniais, kurie taip pat susidomi šiomis galimybėmis“, – teigia ji.
Renovacijos procesas sustiprina ryšius tarp kaimynų, o atnaujinta aplinka skatina žmones daugiau laiko praleisti ne namuose, bet greta jų – kiemuose, žaidimų aikštelėse, sutvarkytose alėjose ar sporto aikštynuose.
Visas programos įgyvendinimo procesas taip pat įtraukia žmonės, kadangi jie aktyviai ieško ir siūlo savo pasiūlymus ir sprendimo būdus, o tuomet džiaugiasi išpildytais lūkesčiais.
„Renovacijos procesas sustiprina ryšius tarp kaimynų, o atnaujinta aplinka skatina žmones daugiau laiko praleisti ne namuose, bet greta jų – kiemuose, žaidimų aikštelėse, sutvarkytose alėjose ar sporto aikštynuose. Anksčiau šios erdvės buvo tuščios, o dabar džiaugiamės, jog žmones „ištraukėme“ iš namų ir paskatinome bendrauti“, – pasakoja J. Rudėnienė.
Planuoti darbus iš anksto
Ji pasakoja, jog sklandų ir sėkminga darbų vykdymą taip pat lemia tinkamas suplanavimas: „Planavimas padeda išvengti tokių situacijų, kai tinkamai nesudėliojus darbų tenka ardyti naujai sudėtus šaligatvius, pavyzdžiui todėl, kad reikia keisti vamzdynus.“
Šalia kvartalinės renovacijos įgyvendinimo priemonių vyksta ir kiti projektai – įrengiamos požeminės konteinerines aikštelės, kuriose sumontuoti šiuolaikiški konteineriai atliekų surinkimui. Jie pakeitė jau daugelį metų naudojamus, nusidėvėjusius plastikinius konteinerius.
Sutaupyti penktadalį energijos
Įgyvendinant kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas itin svarbu tai, kad įsipareigojama pasiekti ne mažesnį nei 20 proc. kvartale suvartojamos energijos sutaupymą. Tokius rezultatus nulemia tai, kad neužtenka renovuoti tik viešuosius pastatus ir daugiabučius, reikia modernizuoti ir šilumos tiekimo tinklus ar neefektyvų gatvių apšvietimą pakeisti energiškai efektyvesniu.
„Kvartalinę renovaciją pradėjome nuo požeminių darbų – pirmiausia modernizavome centralizuotus šilumos tiekimo tinklus – likusius nerenovuotus magistralinių vamzdynų bei kvartalinių trasų ruožus. Dabar jie yra pritaikyti renovuotų daugiabučių šiluminės energijos poreikiui“, – akcentuoja pašnekovė.
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) teigia, jog savivaldos indėlis didinant pastatų energinį efektyvumą artimiausioje ateityje tik didės – beveik 80 proc. visų daugiabučių namų atnaujinimo projektų planuojama įgyvendinti per savivaldybes, o Švenčionių rajonas yra vienas geriausių savivaldos įsitraukimo pavyzdžių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...