- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau metus išaugęs darbo krūvis, bet už jį nė cento daugiau. Su tokia situacija tenka taikstytis Visuomenės sveikatos biurų specialistams. Su pandemija dirbantys žmonės jau ne tik trejus metus nesulaukia didesnių algų, bet ir masiškai bėga iš darbo, informuoja LNK.
Visuomenės sveikatos biuro darbuotoja apmoko moksleivius, kaip atlikti koronaviruso testą. Tokius tyrimus vien Vilniaus mieste reikia atlikti 16 tūkst. pradinukų. Be viso to sveikatos biuro darbuotojai mokyklose dar ir testuoja paviršius, analizuoja epidemiologines apklausas.
„Užima be galo daug laiko. Mūsų specialistai dirba ir savaitgaliais, ir po darbo valandų. Tai krūvis yra milžiniškas“, – teigė Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro laikinoji direktorė Aurelija Šiautkulienė.
Mokinių testavimas ir atvejų tyrimas ugdymo įstaigose Visuomenės sveikatos biuro darbuotojams pavesti nuo rudens. Bet specialistams didelis krūvis tenka jau nuo pandemijos pradžios.
„Darbas mobiliuose punktuose, karščiavimo klinikose, konsultavimas telefonu. Kai kurie visuomenės sveikatos biurai aptarnauja net tris-keturias telefonines linijas. Vykimas į oro uostas, budėjimas pasienio postuose, darbas mobiliose komandose, epidemiologinių atvejų tyrimas“, – situaciją komentavo Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos vadovė Jūratė Grubliauskienė.
Žmonės tikrai yra pavargę. Darome viską, kaip Visuomenės sveikatos biuras, kad jiems galėtume padėti, tačiau mums labai reikia nacionalinės pagalbos.
Visuomenės sveikatos biuro specialistai sako daugiau tylėti nebegalintys. „Žmonės tikrai yra pavargę. Darome viską, kaip Visuomenės sveikatos biuras, kad jiems galėtume padėti, tačiau mums labai reikia nacionalinės pagalbos“, – teigė A. Šiautkulienė.
Nepaisant išaugusio krūvio, alga nekyla treti metai iš eilės. Visuomenės sveikatos specialistas vidutiniškai gauna 872 eurus „į rankas“. Sveikatos biurai skaičiuoja, kad užmokestis jau turėjo siekti mažiausiai tūkstantį eurų.
„Finansavimas darbuotojų darbo užmokesčiams nedidėjo. Paskutinis kilimas buvo 2019 metais“, – informavo Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė.
Nors žmonėms pavestas papildomas darbas, apie atsiskaitymą su jais nepagalvota.
„Šiuo metu tos galimybės iš biudžeto valstybės papildomai skirti nebėra, nes karantino nuostatos nebeliko“, – teigė Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
„Arba atkeliavo papildoma funkcija ir kartu su jomis lėšos, arba buvo kompensuota už tam tikrus darbus, bet ne už visus“, – kalbėjo J. Grubliauskienė.
Ministerija siūlo specialistams mažinti krūvius, prioritetą paliekant pandemijai. Didesnis finansavimas galėtų atsirasti nebent tik kitąmet. Bet ar jo pakaks padengti visiems viršvalandžiams, neaišku.
„Ministerijos strateginiame veiklos plane yra numatyta būtent tie du milijonai eurų visuomenės sveikatos biurų darbo užmokesčio dotacijos. Tiksliau dotacijos didinimui. Tai yra suplanuota. Tikimės, kad tie planai kitais metais bus įgyvendinti“, – teigė A. Ščeponavičius.
Mums labai reikia papildomų rankų, mums labai reikia specialistų, kurie galėtų ateiti oriai ir dirbti.
Dėl nepakeliamo krūvio ir nekylančios algos dalis nebeatlaiko. Per pusantrų metų iš Visuomenės sveikatos biuro išėjo per 40 darbuotojų. Tad situaciją aštrina ir specialistų trūkumas.
„57 proc. nurodė, kad būtent dėl išaugusio darbo krūvio susirado kitą darbą“, – situaciją komentavo Kauno miesto Visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė.
„Mums labai reikia papildomų rankų, mums labai reikia specialistų, kurie galėtų ateiti oriai ir dirbti. Vien per šiuos nepilnus metus iš mūsų įstaigos išėjo 24 žmonės. Ir vien per rugsėjo mėnesį šeši žmonės paliko“, – teigė Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro laikinoji direktorė.
Ministerija sako planuojanti mažinti krūvį ugdymo įstaigose dirbantiems specialistams. Norima vienam darbuotojui tenkantį mokinių skaičių sumažinti nuo 740 iki 650 miestuose ir nuo 360 iki 315 kaimuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę5
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...