- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis didesnė dalis šalies darbdavių, siekdami lengviau pritraukti naujus ir išlaikyti esamus darbuotojus, ima siūlyti papildomas motyvavimo priemones. Tarp labiausiai darbuotojų pageidaujamų dalykų – sveikatos draudimas ir papildomos įmokos į pensijų fondą, rodo didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Įmonės suteikiamas automobilis naudų sąraše atsidūrė trečioje vietoje.
„Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad artimiausioje ateityje įvairios šalies bendrovės vis dažniau ieškos, kaip išlaikyti profesionalius darbuotojus ar pritraukti naujų, todėl sveikatos draudimas išpopuliarės tarp smulkių bei vidutinių įmonių.
„Papildomų naudų, kurias darbuotojui suteikia įmonė, aktualumas šiuo metu didėja, nes rinkoje vyrauja aktyvi konkurencija dėl specialistų. Darbdavio suteikiamas sveikatos draudimas – įprasta motyvavimo priemonė didelėse, tarptautinio kapitalo įmonėse, taip pat ten, kur vyrauja didelė konkurencija dėl tam tikros srities specialistų, pavyzdžiui, informacinių technologijų srityje. Darbdaviams šis draudimas leidžia sutrumpinti darbuotojo nedarbingumą jam gaunant kvalifikuotą pagalbą, pasirūpinti, kad pas juos dirbantys žmonės būtų sveikesni ir darbingesni, o dirbantiesiems šis draudimas leidžia naudotis įvairiomis sveikatos paslaugomis ir operatyviai gauti gydymą ar konsultacijas“, – sako „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad būtent sveikatos draudimas yra pirmo pasirinkimo papildoma nauda, kurios darbuotojai tikisi iš darbdavio: net 56 proc. dirbančių respondentų šalia atlyginimo labiausiai norėtų šio draudimo. Antra pagal aktualumą darbuotojams motyvavimo priemone įvardyta reguliari darbdavio mokama įmoka į pensijų fondą (47 proc. dirbančių respondentų), trečioje vietoje – įmonės suteikiamas automobilis (38 proc. dirbančių respondentų).
Maždaug kas trečias dirbantysis tarp jam aktualių motyvacijos priemonių minėjo darbdavio padengiamas degalų sąnaudas asmeninėms reikmėms ir skiriamą biudžetą mokymams. Rečiau buvo minimi tokie dalykai kaip smulkios dovanos švenčių proga, sporto klubo abonementas ar leidimas naudoti darbo telefoną asmeniniams pokalbiams.
Pasak A. Raziūno, tai, kad sveikatos draudimą dirbantieji įvardino kaip vertingiausią papildomą naudą, nestebina – šalies gyventojai vis labiau rūpinasi savo sveikata, ši nauda yra aktuali didelei daliai įvairaus amžiaus dirbančių šalies gyventojų. Tuo metu, pavyzdžiui, įmonės suteikiamas automobilis kaip papildoma nauda buvo aktualesnis daug siauresniam ratui dirbančiųjų – daugiausia 28–50 m. amžiaus vyrams. Kaip parodė apklausos rezultatai, labiausiai pageidaujama paslauga sveikatos draudimo pakete laikoma dantų gydymo paslauga, kurią kaip aktualiausią įvardijo 69 proc. apklausos respondentų.
Darbdaviams aktuali ir kita šio draudimo nauda – į sveikatos draudimą yra įtrauktas nemokamas privalomas dirbančiojo asmens sveikatos patikrinimas, kurį tam tikrų profesijų atstovams privalu atlikti kas dvejus metus.
Apklausa taip pat atskleidė, kad sveikatos draudimas, kaip ir kitos motyvacijos priemonės, turi svarbų poveikį darbdavio patrauklumo vertinimui. Įmonė suteikiamas sveikatos draudimas net dviejų trečdalių (67 proc.) dirbančiųjų turi didelę arba labai didelę įtaką jų palankiam požiūriui į darbdavį. Be to, 62 proc. darbuotojų, kuriems būtų suteiktas sveikatos draudimas, rekomenduotų savo darbdavį, o 58 proc. apklaustųjų šis faktas turėtų ženklų poveikį jų lojalumui.
Apklausą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimo bendrovė „Socialinės informacijos centras“, kuri šių metų birželio mėnesį kvotinės atrankos metodu internetu apklausė pusę tūkstančio 18-74 m. amžiaus šalies gyventojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo10
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Prezidentas iš ekonomikos ministro tikisi dėmesio regionams, smulkiajam verslui
Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų rūpintis tvariu ekonomikos augimu, atskirties tarp regionų mažinimu, kova su biurokratija, teigia prezidento patarėjas. ...