Kaip atrodytų toks mokestis, plačiau pakomentavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

– Kas yra cukraus mokestis?

– Daugelis gyventojų iš tiesų nesupranta, kas yra tas cukraus mokestis, nes daugelis galvoja, kad būtų apmokestintas visas cukrus. Toli gražu taip nėra. Cukraus mokestį iš esmės reikėtų vadinti limonado mokesčiu, nes daugumoje pasaulio valstybių, kurių yra apie 100, apmokestinami tik gaivieji, saldinti, dažnai gazuoti gėrimai – limonadai, įvairios arbatos, energetiniai gėrimai ir panašiai. Dalis valstybių bandė apmokestinti ir kitus produktus, pavyzdžiui, Suomija ir Danija, tačiau ilgainiui šio mokesčio atsisakė dėl sudėtingų biurokratinių mechanizmų. Ne visos šalys vienodai žymi cukraus kiekį produktuose, ypač importuojamuose iš trečiųjų šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, o tai sukelia milžinišką administracinę naštą. Mokestis, kurį įvedė Latvija ir Lenkija, yra būtent saldžiųjų gėrimų mokestis.

– Ar yra aiškus tarifas, kiek jie brangsta? Kaip veiks cukraus mokestis?

– Jo struktūra dažniausiai yra panaši į akcizo mokestį. Dažnu atveju, viršijus tam tikrą cukraus koncentraciją gėrime – tarkime, „Fanta“ ar „Sprite“ turi apie penkis arbatos šaukštelius cukraus vienai stiklinei, todėl šie gėrimai būtų apmokestinami. Mokesčio dydis nėra labai didelis – dažniausiai apie 14–17 centų už litrą gėrimo. Airijoje jis siekia per 20 centų, bet paprastai tokio tipo mokestis svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimties centų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar šio mokesčio tikslas – geresnė žmonių sveikata, ar tai tiesiog būdas papildyti biudžetą?

– Yra keli aspektai. Vienas pagrindinių – papildomų pajamų surinkimas į biudžetą ir to nereikia slėpti. Cukraus mokestis dažnai vadinamas „nuodėmės mokesčiu“, kaip ir kiti akcizai. Žmonės perka tai, kas jiems skanu, nors žino, kad tai nėra sveikiausias pasirinkimas, tačiau vis tiek tai daro, todėl jie linkę mokestį mokėti. Jei gyventojams būtų suteikta alternatyva – didesnis pajamų mokestis ar cukraus mokestis – daugelis pasirinktų pastarąjį, manydami, kad jo išvengs, tačiau realybėje jie vis tiek pirks tuos pačius produktus.

– Kodėl neapmokestinami kiti saldumynai?

– Pagrindinė priežastis – didelė administracinė našta. Kaip minėjau, Danija ir Suomija atsisakė šio mokesčio, nes jo administravimas tapo per sudėtingas ir sukėlė gyventojų pasipiktinimą. Jei mokestis taikomas tik gėrimams, tai yra paprasčiau. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat rekomenduoja šį sprendimą kaip paprastą būdą papildyti biudžetą. Be to, saldžiųjų gėrimų suvartojama daug – Lenkija iš šio mokesčio surinko beveik pusę milijardo eurų. Lietuvoje potencialiai būtų surenkama apie 30–40 mln. eurų, priklausomai nuo vartojimo įpročių pokyčių. Kadangi Latvija ir Lenkija jau taiko šį mokestį, būtų logiška, kad ir Lietuva svarstytų jį įvesti. Tai padėtų papildyti biudžetą, kad nereikėtų kelti pagrindinių mokesčių, kurie labiau erzina gyventojus ir yra neišvengiami. Žmonėms toks mokestis atrodo lengviau priimtinas, nes jie jaučia tam tikrą kontrolę – gali jo išvengti keisdami savo vartojimo įpročius.

– Kodėl dabar kalbame apie šį mokestį?

– Nes valstybei reikia surinkti daugiau lėšų krašto apsaugai, taip pat išaugo valstybės išlaidos – išleidžiame žymiai daugiau, nei surenkame. Lietuvos biudžeto deficitas yra pakankamai didelis, todėl būtina ieškoti būdų, kaip ir kuo neskausmingiau surinkti papildomas lėšas.