Svarsto apmokestinti vienkartinius maišelius: net ir nedidelis mokestis turi poveikį

„Į Seimą ateiname su trimis atliekų prevencijos iniciatyvomis. Viena yra dėl vienkartinių maišelių, kita yra dėl mikroplastiko kosmetinėse priemonėse draudimo, o trečia yra dėl bioskaidžių atliekų žymėjimo. Visos jos skirtos atliekų prevencijai ir mažinti susidariusių atliekų kiekį, nes Lietuvoje jis didėja metai iš metų. Šiuo metu vienam žmogui tenka 470 kilogramų per metus atliekų. Skaičius yra padidėjęs 10 proc., negu buvo prieš penkerius metus. Tai yra vienas nedidelis žingsnis, kaip mes galime pasukti tą tendenciją atgal. Tam yra ne viena priežastis. Mes nesame pirmieji Europoje, kurie tą daro – Švedijoje tas jau įsigaliojo, turi susimokėti ir už tuos itin lengvus maišelius. Kitos šalys įveda kitokius apribojimus, maišeliai turi būti pagaminti iš tam tikrų rūšių ir pan.“, – sakė Seimo narys Kasparas Adomaitis.

„Reikia pabrėžti, kad būtent šitie maži maišeliai yra didžioji problema. Vienas žmogus jų išnaudoja apie porą šimtų per metus, o tų storųjų maišelių, už kuriuos mes jau dabar mokame, per metu susidaro apie 40. Tad šie maišeliai ir yra problema. Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį, tai šiukšlinimas yra būtent iš tokių maišelių – miškuose, gamtoje, vandenyje tikrai jų randama daug. Manau, miškuose bėgiojant visi yra jų matę. Kai jie patenka į vandenį, suskyla į mažus plastiko gabalėlius, jais maitinasi vandens gyvai, kuriuos mes patys valgome – toks uždaras ratas“, – teigė K. Adomaitis.

Maišelius vis tiek bus galima naudoti, tik jie kainuos ir jų sunaudojimas gerokai sumažės. Tiesą sakant, kartais tie maišeliai naudojami be reikalo.

„Iš tiesų turime imtis žingsnių, kaip tą vartojimą mažinti. Noriu pabrėžti, kad tai nėra kažkoks draudimas, tai yra tiesiog išimties panaikinimas. Iki šiol šitiems maišeliams buvo taikoma išimtis, o dabar tą išimtį panaikinsime. Tas išimties panaikinimas yra efektyvus. Pavyzdžiui, Estijoje vienas prekybos tinklas tokį veiksmą padarė, jis už juos ima nedidelį mokestį. Estijoje yra penki centai už maišelį, bet mes nenustatome jokio konkretaus mokesčio, galės būti ir vienas centas, kaip nuspręs pats prekybos tinklas“, – šnekėjo Seimo narys.

„Galima pastebėti ir iš kitų sričių, kad net ir labai nedidelis mokestis turi poveikį. Net ir vienas centas, manau, padarytų didelį poveikį. Noriu pabrėžti, kad tai yra subsidijos panaikinimas, tai nėra kažkokio mokesčio įvedimas – tai yra subsidijos panaikinimas. Šiuo metu prekybos tinklai šiuos maišelius subsidijuoja. Jie vis tiek kainuoja, juos vis tiek reikia atvežti, pagaminti, tas plastikas nėra už dyką. Mes tiesiog neleidžiame subsidijuoti plastiko. Praktiškai neleidžiame subsidijuoti šiukšlinimo“, – kalbėjo jis.

„Dabar yra alternatyvų – daugkartinių maišelių kai kuriuose prekybos centruose, aš pats esu matęs. Jų kaina, tarkime, vienas euras. Yra labai keista tokia kainodara. Išeina, kad tau niekaip niekada neapsimokės pasiimti daugkartinio, finansiškai, ekonomine prasme. Kadangi tie ploni yra už dyką. Dabar atsiras ekonominė logika, kad nuo kažkurio momento tau apsimokės naudoti tą daugkartinį“, – aiškino K. Adomaitis.

„Maišelius vis tiek bus galima naudoti, tik jie kainuos ir jų sunaudojimas gerokai sumažės. Tiesą sakant, kartais tie maišeliai naudojami be reikalo. Sutinku, tam tikrais atvejais jie neišvengiami higienos tikslais jų reikia, bet tiesiog visi atsakingai turėsime juos naudoti. Dažnu atveju netgi pamatysime, kad galime apsieiti ir be jų arba rinksimės daugkartinius“, – sakė Seimo narys.

K. Adomaitis tvirtino, kad prekybos tinklai tokį potvarkį priima skirtingai – vieni skundžiasi dėl papildomų rūpesčių, o kiti palaiko aplinkos apsaugos idėją.

„Kai kurie tinklai ne vieną kartą yra pasisakę auplinkosauginiškai ir palaiko tą kryptį – apskritai aplinkosauginę kryptį. Jiems reikės įvesti tų maišelių apskaitą. Taip, tai bus tam tikri žingsniai, kuriuos jie turės padaryti. Bet manau, kad kryptis yra aiški, turime vis dėlto rūpintis aplinkosauga, mūsų atliekų susidarymu. Tas žingsnis anksčiau ar vėliau neišvengiamas“, – tvirtino jis.