- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvoje gyvenamąją vietą pakeitė apie 60 tūkst. žmonių – tiek metų pradžioje gyveno Alytaus mieste.
Vidinė migracija šalyje pernai, palyginus su 2011 metais, padidėjo 15 procentų. Daugiausiai gyventojų – 11 tūkst. persikėlė į Vilnių. Sostinė taip pat pirmavo pagal naujai pastatytų būstų skaičių, rodo Statistikos departamento duomenys.
Šalies sostinė Vilnius pernai pritraukė 56 proc. daugiau žmonių nei 2011-aisiais ir 67 proc. daugiau nei 2010 metais. Čia 2012 m. pastatytų būstų skaičius siekė 1,9 tūkst. ir sudarė 36,5 proc. visų naujos statybos butų šalyje.
„Sostinėje veikia daug valstybinių organizacijų, įmonių ir užsienio korporacijų atstovybių, sukoncentruota daugiau nei pusė šalies universitetų. Dėl to ji nuolat pritraukia naujų gyventojų, o dalis jų kasmet nusprendžia įsigyti nuosavą būstą“, – teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Vilnius išsiskiria ir pagal išduodamų būsto paskolų skaičių. Banko duomenimis, šiuo metu 44 proc. visų naujai išduodamų būsto paskolų skiriama didžiausiame šalies mieste. Esą dažniausiai būstui skolinasi 35 metų amžiaus, paprastai jau sukūrę šeimą, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas gyventojai. Teigiama, kad jie pasirašo būsto paskolos sutartis 20-22 metų laikotarpiui, jie dažniausiai renkasi 65 kv. metrų butus arba 170 kv. metrų gyvenamuosius namus.
Vilioja ir kiti miestai
Praėjusiais metais augo atvykėlių skaičius ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Iš viso 2012-aisiais į miestus atvyko 38 tūkst. naujų gyventojų arba penktadaliu (19,4 proc.) daugiau nei 2011-aisiais. Šiek tiek ūgtelėjo ir atvirkštinė migracija: persikėlusių į kaimiškas vietoves skaičius didėjo 8,2 proc. iki 22 tūkstančių.
Antras populiariausias naujakurių miestas po Vilniaus buvo Kaunas: jame pernai apsigyveno 4,3 tūkst. naujakurių. Į Klaipėdą atvyko 2,4 tūkst. naujų gyventojų.
„Lyginant su gyvenančiaisiais kituose šalies miestuose, kauniečiai ir klaipėdiečiai tikrai aktyviai perka gyvenamąjį būstą. Banko duomenimis, jei Vilniaus gyventojai šiuo metu sudaro beveik pusę visų naujų būsto paskolų sutarčių, 17 proc. tokių sutarčių sudaro Kauno, o 16 proc. – Klaipėdos gyventojai. Vidinės migracijos kryptys atspindi, kad trys didieji šalies miestai suteikia daugiausia mokslo, darbo ir karjeros galimybių“, – pastebi pašnekovė.
Naujų būstų Vilniuje padvigubėjo
Statistikos departamento duomenimis, lyginant su 2011 metais, 2012-aisiais baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų skaičius Vilniuje išaugo 123 procentais, tai yra, nuo 855 iki 1905. Kituose didžiuosiuose šalies miestuose naujų būstų skaičius mažėja: 2012 metais naujai baigtų statyti būstų skaičius Kaune sumažėjo 38 proc., o Klaipėdoje – 36,5 procentais.
Esą daugiau nei pusė imančiųjų būsto paskolą pernai skolinosi buto įsigijimui. Antroje vietoje pagal populiarumą buvo nuosavo namo pirkimas – šio tipo sutartys sudarė beveik penktadalį visų būsto paskolų sutarčių. Namo statybai skirtos paskolos 2012 m. sudarė 6 proc. visų naujų būsto paskolų.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje baigtas statyti 5221 gyvenamasis būstas. Iš viso 2012 m. šalyje baigti statyti 3198 nauji gyvenamieji pastatai: 51 daugiabutis ir 3146 nuosavi gyvenamieji namai ar kotedžai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės13
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...